𑌶𑍍𑌰𑍀𑌮𑌦𑍍𑌵𑌾𑌲𑍍𑌮𑍀𑌕𑍀𑌯 𑌰𑌾𑌮𑌾𑌯𑌣𑍇 𑌅𑌯𑍋𑌧𑍍𑌯𑌾𑌕𑌾𑌣𑍍𑌡𑌮𑍍 ।
𑌅𑌥 𑌤𑍍𑌰𑍍𑌯𑌾𑌶𑍀𑌤𑌿𑌤𑌮𑌸𑍍𑌸𑌰𑍍𑌗𑌃 ।
𑌤𑌤 𑌸𑍍𑌸𑌮𑍁𑌤𑍍𑌥𑌿𑌤𑌃 𑌕𑌾𑌲𑍍𑌯𑌮𑌾𑌸𑍍𑌥𑌾𑌯 𑌸𑍍𑌯𑌨𑍍𑌦𑌨𑍋𑌤𑍍𑌤𑌮𑌮𑍍 ।
𑌪𑍍𑌰𑌯𑌯𑍗 𑌭𑌰𑌤𑌶𑍍𑌶𑍀𑌘𑍍𑌰𑌂 𑌰𑌾𑌮𑌦𑌰𑍍𑌶𑌨𑌕𑌾𑌙𑍍𑌕𑍍𑌷𑌯𑌾 ॥ 1 ॥
𑌅𑌗𑍍𑌰𑌤𑌃 𑌪𑍍𑌰𑌯𑌯𑍁𑌸𑍍𑌤𑌸𑍍𑌯 𑌸𑌰𑍍𑌵𑍇 𑌮𑌨𑍍𑌤𑍍𑌰𑌿𑌪𑍁𑌰𑍋𑌧𑌸𑌃 ।
𑌅𑌧𑌿𑌰𑍁𑌹𑍍𑌯 𑌹𑌯𑍈𑌰𑍍𑌯𑍁𑌕𑍍𑌤𑌾𑌨𑍍𑌰𑌥𑌾𑌨𑍍𑌸𑍂𑌰𑍍𑌯𑌰𑌥𑍋𑌪𑌮𑌾𑌨𑍍 ॥ 2 ॥
𑌨𑌵𑌨𑌾𑌗𑌸𑌹𑌸𑍍𑌰𑌾𑌣𑌿 𑌕𑌲𑍍𑌪𑌿𑌤𑌾𑌨𑌿 𑌯𑌥𑌾𑌵𑌿𑌧𑌿 ।
𑌅𑌨𑍍𑌵𑌯𑍁𑌰𑍍𑌭𑌰𑌤𑌂 𑌯𑌾𑌨𑍍𑌤𑌮𑌿𑌕𑍍𑌷𑍍𑌵𑌾𑌕𑍁𑌕𑍁𑌲𑌨𑌨𑍍𑌦𑌨𑌮𑍍 ॥ 3 ॥
𑌷𑌷𑍍𑌟𑍀 𑌰𑌥𑌸𑌹𑌸𑍍𑌰𑌾𑌣𑌿 𑌧𑌨𑍍𑌵𑌿𑌨𑍋 𑌵𑌿𑌵𑌿𑌧𑌾𑌯𑍁𑌧𑌾𑌃 ।
𑌅𑌨𑍍𑌵𑌯𑍁𑌰𑍍𑌭𑌰𑌤𑌂 𑌯𑌾𑌨𑍍𑌤𑌂 𑌰𑌾𑌜𑌪𑍁𑌤𑍍𑌰𑌂 𑌯𑌶𑌸𑍍𑌵𑌿𑌨𑌮𑍍 ॥ 4 ॥
𑌶𑌤𑌂 𑌸𑌹𑌸𑍍𑌰𑌾𑌣𑍍𑌯𑌶𑍍𑌵𑌾𑌨𑌾𑌂 𑌸𑌮𑌾𑌰𑍂𑌢𑌾𑌨𑌿 𑌰𑌾𑌘𑌵𑌮𑍍 ।
𑌅𑌨𑍍𑌵𑌯𑍁𑌰𑍍𑌭𑌰𑌤𑌂 𑌯𑌾𑌨𑍍𑌤𑌂 𑌸𑌤𑍍𑌯𑌸𑌨𑍍𑌧𑌂 𑌜𑌿𑌤𑍇𑌨𑍍𑌦𑍍𑌰𑌿𑌯𑌮𑍍 ॥ 5 ॥
𑌕𑍈𑌕𑍇𑌯𑍀 𑌚 𑌸𑍁𑌮𑌿𑌤𑍍𑌰𑌾 𑌚 𑌕𑍗𑌸𑌲𑍍𑌯𑌾 𑌚 𑌯𑌶𑌸𑍍𑌵𑌿𑌨𑍀 ।
𑌰𑌾𑌮𑌾𑌨𑌯𑌨𑌸𑌂𑌹𑍃𑌷𑍍𑌟𑌾 𑌯𑌯𑍁𑌰𑍍𑌯𑌾𑌨𑍇𑌨 𑌭𑌾𑌸𑍍𑌵𑌤𑌾 ॥ 6 ॥
𑌪𑍍𑌰𑌯𑌾𑌤𑌾𑌶𑍍𑌚𑌾𑌰𑍍𑌯𑌸𑌙𑍍𑌘𑌾𑌤𑌾 𑌰𑌾𑌮𑌂 𑌦𑍍𑌰𑌷𑍍𑌟𑍁𑌂 𑌸𑌲𑌕𑍍𑌷𑍍𑌮𑌣𑌮𑍍 ।
𑌤𑌸𑍍𑌯𑍈𑌵 𑌚 𑌕𑌥𑌾𑌶𑍍𑌚𑌿𑌤𑍍𑌰𑌾𑌃 𑌕𑍁𑌰𑍍𑌵𑌾𑌣𑌾 𑌹𑍃𑌷𑍍𑌟𑌮𑌾𑌨𑌸𑌾𑌃 ॥ 7 ॥
𑌮𑍇𑌘𑌶𑍍𑌯𑌾𑌮𑌂 𑌮𑌹𑌾𑌬𑌾𑌹𑍁𑌂 𑌸𑍍𑌥𑌿𑌰𑌸𑌤𑍍𑌤𑍍𑌵𑌂 𑌦𑍃𑌢𑌵𑍍𑌰𑌤𑌮𑍍 ।
𑌕𑌦𑌾 𑌦𑍍𑌰𑌕𑍍𑌷𑍍𑌯𑌾𑌮𑌹𑍇 𑌰𑌾𑌮𑌂 𑌜𑌗𑌤 𑌶𑍍𑌶𑍋𑌕𑌨𑌾𑌶𑌨𑌮𑍍 ॥ 8 ॥
𑌦𑍃𑌷𑍍𑌟 𑌏𑌵 𑌹𑌿 𑌨 𑌶𑍍𑌶𑍋𑌕𑌮𑌪𑌨𑍇𑌷𑍍𑌯𑌤𑌿 𑌰𑌾𑌘𑌵𑌃 ।
𑌤𑌮 𑌸𑍍𑌸𑌰𑍍𑌵𑌸𑍍𑌯 𑌲𑍋𑌕𑌸𑍍𑌯 𑌸𑌮𑍁𑌦𑍍𑌯𑌨𑍍𑌨𑌿𑌵 𑌭𑌾𑌸𑍍𑌕𑌰𑌃 ॥ 9 ॥
𑌇𑌤𑍍𑌯𑍇𑌵𑌂 𑌕𑌥𑌯𑌨𑍍𑌤𑌸𑍍𑌤𑍇 𑌸𑌮𑍍𑌪𑍍𑌰𑌹𑍃𑌷𑍍𑌟𑌾𑌃 𑌕𑌥𑌾 𑌶𑍍𑌶𑍁𑌭𑌾𑌃 ।
𑌪𑌰𑌿𑌷𑍍𑌵𑌜𑌾𑌨𑌾𑌶𑍍𑌚𑌾𑌨𑍍𑌯𑍋𑌨𑍍𑌯𑌂 𑌯𑌯𑍁𑌰𑍍𑌨𑌾𑌗𑌰𑌿𑌕𑌾 𑌜𑌨𑌾𑌃 ॥ 10 ॥
𑌯𑍇 𑌚 𑌤𑌤𑍍𑌰𑌾𑌪𑌰𑍇 𑌸𑌰𑍍𑌵𑍇 𑌸𑌮𑍍𑌮𑌤𑌾 𑌯𑍇 𑌚 𑌨𑍈𑌗𑌮𑌾𑌃 ।
𑌰𑌾𑌮𑌂 𑌪𑍍𑌰𑌤𑌿 𑌯𑌯𑍁𑌰𑍍𑌹𑍃𑌷𑍍𑌟𑌾 𑌸𑍍𑌸𑌰𑍍𑌵𑌾𑌃 𑌪𑍍𑌰𑌕𑍃𑌤𑌯𑌸𑍍𑌤𑌥𑌾 ॥ 11 ॥
𑌮𑌣𑌿𑌕𑌾𑌰𑌾𑌶𑍍𑌚 𑌯𑍇 𑌕𑍇𑌚𑌿𑌤𑍍𑌕𑍁𑌮𑍍𑌭𑌕𑌾𑌰𑌾𑌶𑍍𑌚 𑌶𑍋𑌭𑌨𑌾𑌃 ।
𑌸𑍂𑌤𑍍𑌰𑌕𑌰𑍍𑌮𑌕𑍃𑌤𑌶𑍍𑌚𑍈𑌵 𑌯𑍇 𑌚 𑌶𑌸𑍍𑌤𑍍𑌰𑍋𑌪𑌜𑍀𑌵𑌿𑌨𑌃 ॥ 12 ॥
𑌮𑌯𑍂𑌰𑌕𑌾𑌃 𑌕𑍍𑌰𑌾𑌕𑌚𑌿𑌕𑌾 𑌰𑍋𑌚𑌕𑌾 𑌵𑍇𑌧𑌕𑌾𑌸𑍍𑌤𑌥𑌾 ।
𑌦𑌨𑍍𑌤𑌕𑌾𑌰𑌾 𑌸𑍍𑌸𑍁𑌧𑌾𑌕𑌾𑌰𑌾 𑌸𑍍𑌤𑌥𑌾 𑌗𑌨𑍍𑌧𑍋𑌪𑌜𑍀𑌵𑌿𑌨𑌃 ॥ 13 ॥
𑌸𑍁𑌵𑌰𑍍𑌣𑌕𑌾𑌰𑌾𑌃 𑌪𑍍𑌰𑌖𑍍𑌯𑌾𑌤𑌾𑌸𑍍𑌤𑌥𑌾 𑌕𑌮𑍍𑌬𑌲𑌧𑌾𑌵𑌕𑌾𑌃 ।
𑌸𑍍𑌨𑌾𑌪𑌕𑍋𑌷𑍍𑌣𑍋𑌦𑌕𑌾 𑌵𑍈𑌦𑍍𑌯𑌾𑌧𑍂𑌪𑌕𑌾𑌶𑍍𑌶𑍗𑌣𑍍𑌡𑌿𑌕𑌾𑌸𑍍𑌤𑌥𑌾 ॥ 14 ॥
𑌰𑌜𑌕𑌾𑌸𑍍𑌤𑍁𑌨𑍍𑌨𑌵𑌾𑌯𑌾𑌶𑍍𑌚 𑌗𑍍𑌰𑌾𑌮𑌘𑍋𑌷𑌮𑌹𑌤𑍍𑌤𑌰𑌾𑌃 ।
𑌶𑍈𑌲𑍂𑌷𑌾𑌶𑍍𑌚 𑌸𑌹 𑌸𑍍𑌤𑍍𑌰𑍀𑌭𑌿𑌰𑍍𑌯𑌯𑍁𑌃 𑌕𑍈𑌵𑌰𑍍𑌤𑌕𑌾𑌸𑍍𑌤𑌥𑌾 ॥ 15 ॥
𑌸𑌮𑌾𑌹𑌿𑌤𑌾 𑌵𑍇𑌦𑌵𑌿𑌦𑍋 𑌬𑍍𑌰𑌾𑌹𑍍𑌮𑌣𑌾 𑌵𑍃𑌤𑍍𑌤𑌸𑌮𑍍𑌮𑌤𑌾𑌃 ।
𑌗𑍋𑌰𑌥𑍈𑌰𑍍𑌭𑌰𑌤𑌂 𑌯𑌾𑌨𑍍𑌤𑌮𑌨𑍁𑌜𑌗𑍍𑌮𑍁 𑌸𑍍𑌸𑌹𑌸𑍍𑌰𑌶𑌃 ॥ 16 ॥
𑌸𑍁𑌵𑍇𑌷𑌾 𑌶𑍍𑌶𑍁𑌦𑍍𑌧𑌵𑌸𑌨𑌾𑌸𑍍𑌤𑌾𑌮𑍍𑌰𑌮𑍃𑌷𑍍𑌟𑌾𑌨𑍁𑌲𑍇𑌪𑌨𑌾𑌃 ।
𑌸𑌰𑍍𑌵𑍇 𑌤𑍇 𑌵𑌿𑌵𑌿𑌧𑍈𑌰𑍍𑌯𑌾𑌨𑍈 𑌶𑍍𑌶𑌨𑍈𑌰𑍍𑌭𑌰𑌤𑌮𑌨𑍍𑌵𑌯𑍁𑌃 ॥ 17 ॥
𑌪𑍍𑌰𑌹𑍃𑌷𑍍𑌟𑌮𑍁𑌦𑌿𑌤𑌾 𑌸𑍇𑌨𑌾 𑌸𑌾𑌽𑌨𑍍𑌵𑌯𑌾𑌤𑍍𑌕𑍈𑌕𑌯𑍀𑌸𑍁𑌤𑌮𑍍 ।
𑌭𑍍𑌰𑌾𑌤𑍁𑌰𑌾𑌨𑌯𑌨𑍇 𑌯𑌾𑌨𑍍𑌤𑌂 𑌭𑌰𑌤𑌂 𑌭𑍍𑌰𑌾𑌤𑍃𑌵𑌤𑍍𑌸𑌲𑌮𑍍 ॥ 18 ॥
𑌤𑍇 𑌗𑌤𑍍𑌵𑌾 𑌦𑍂𑌰𑌮𑌧𑍍𑌵𑌾𑌨𑌂 𑌰𑌥𑌯𑌾𑌨𑌾𑌶𑍍𑌵𑌕𑍁𑌞𑍍𑌜𑌰𑍈𑌃 ।
𑌸𑌮𑌾𑌸𑍇𑌦𑍁𑌸𑍍𑌤𑌤𑍋 𑌗𑌙𑍍𑌗𑌾𑌂 𑌶𑍃𑌙𑍍𑌗𑍀𑌬𑍇𑌰𑌪𑍁𑌰𑌂 𑌪𑍍𑌰𑌤𑌿 ॥ 19 ॥
𑌯𑌤𑍍𑌰 𑌰𑌾𑌮𑌸𑌖𑍋 𑌵𑍀𑌰𑍋 𑌗𑍁𑌹𑍋 𑌜𑍍𑌞𑌾𑌤𑌿𑌗𑌣𑍈𑌰𑍍𑌵𑍃𑌤𑌃 ।
𑌨𑌿𑌵𑌸𑌤𑍍𑌯𑌪𑍍𑌰𑌮𑌾𑌦𑍇𑌨 𑌦𑍇𑌶𑌂 𑌤𑌂 𑌪𑌰𑌿𑌪𑌾𑌲𑌯𑌨𑍍 ॥ 20 ॥
𑌉𑌪𑍇𑌤𑍍𑌯 𑌤𑍀𑌰𑌂 𑌗𑌙𑍍𑌗𑌾𑌯𑌾𑌶𑍍𑌚𑌕𑍍𑌰𑌵𑌾𑌕𑍈𑌰𑌲𑌙𑍍𑌕𑍃𑌤𑌮𑍍 ।
𑌵𑍍𑌯𑌵𑌾𑌤𑌿𑌷𑍍𑌠𑌤 𑌸𑌾 𑌸𑍇𑌨𑌾 𑌭𑌰𑌤𑌸𑍍𑌯𑌾𑌨𑍁𑌯𑌾𑌯𑌿𑌨𑍀 ॥ 21 ॥
𑌨𑌿𑌰𑍀𑌕𑍍𑌷𑍍𑌯𑌾𑌨𑍁𑌗𑌤𑌾𑌂 𑌸𑍇𑌨𑌾𑌂 𑌤𑌾𑌂 𑌚 𑌗𑌙𑍍𑌗𑌾𑌂 𑌶𑌿𑌵𑍋𑌦𑌕𑌾𑌮𑍍 ।
𑌭𑌰𑌤𑌸𑍍𑌸𑌚𑌿𑌵𑌾𑌨𑍍𑌸𑌰𑍍𑌵𑌾𑌨𑌬𑍍𑌰𑌵𑍀𑌦𑍍𑌵𑌾𑌕𑍍𑌯𑌕𑍋𑌵𑌿𑌦𑌃 ॥ 22 ॥
𑌨𑌿𑌵𑍇𑌶𑌯𑌤 𑌮𑍇 𑌸𑍈𑌨𑍍𑌯𑌮𑌭𑌿𑌪𑍍𑌰𑌾𑌯𑍇𑌣 𑌸𑌰𑍍𑌵𑌤𑌃 ।
𑌵𑌿𑌶𑍍𑌰𑌾𑌨𑍍𑌤𑌾𑌃 𑌪𑍍𑌰𑌤𑌰𑌿𑌷𑍍𑌯𑌾𑌮𑌶𑍍𑌶𑍍𑌵 𑌇𑌦𑌾𑌨𑍀𑌮𑌿𑌮𑌾𑌂 𑌨𑌦𑍀𑌮𑍍 ॥ 23 ॥
𑌦𑌾𑌤𑍁𑌂 𑌚 𑌤𑌾𑌵𑌦𑌿𑌚𑍍𑌛𑌾𑌮𑌿 𑌸𑍍𑌵𑌰𑍍𑌗𑌤𑌸𑍍𑌯 𑌮𑌹𑍀𑌪𑌤𑍇𑌃 ।
𑌔𑌰𑍍𑌧𑍍𑌵𑌦𑍇𑌹𑌨𑌿𑌮𑌿𑌤𑍍𑌤𑌾𑌰𑍍𑌥𑌮𑌵𑌤𑍀𑌰𑍍𑌯𑍋𑌦𑌕𑌂 𑌨𑌦𑍀𑌮𑍍 ॥ 24 ॥
𑌤𑌸𑍍𑌯𑍈𑌵𑌂 𑌬𑍍𑌰𑍁𑌵𑌤𑍋𑌽𑌮𑌾𑌤𑍍𑌯𑌾𑌸𑍍𑌤𑌥𑍇𑌤𑍍𑌯𑍁𑌕𑍍𑌤𑍍𑌵𑌾 𑌸𑌮𑌾𑌹𑌿𑌤𑌾𑌃 ।
𑌨𑍍𑌯𑌵𑍇𑌶𑌯𑌂𑌸𑍍𑌤𑌾𑌂 𑌛𑌨𑍍𑌦𑍇𑌨 𑌸𑍍𑌵𑍇𑌨 𑌸𑍍𑌵𑍇𑌨 𑌪𑍃𑌥𑌕𑍍𑌪𑍃𑌥𑌕𑍍 ॥ 25 ॥
𑌨𑌿𑌵𑍇𑌶𑍍𑌯 𑌗𑌙𑍍𑌗𑌾𑌮𑌨𑍁 𑌤𑌾𑌂 𑌮𑌹𑌾𑌨𑌦𑍀𑌂 𑌚𑌮𑍂𑌂 𑌵𑌿𑌧𑌾𑌨𑍈𑌃 𑌪𑌰𑌿𑌬𑌰𑍍𑌹𑌶𑍋𑌭𑌿𑌨𑍀𑌮𑍍 ।
𑌉𑌵𑌾𑌸 𑌰𑌾𑌮𑌸𑍍𑌯 𑌤𑌦𑌾 𑌮𑌹𑌾𑌤𑍍𑌮𑌨𑍋 𑌵𑌿𑌚𑌿𑌨𑍍𑌤𑌯𑌾𑌨𑍋 𑌭𑌰𑌤𑍋 𑌨𑌿𑌵𑌰𑍍𑌤𑌨𑌮𑍍 ॥ 26 ॥
𑌇𑌤𑍍𑌯𑌾𑌰𑍍𑌷𑍇 𑌶𑍍𑌰𑍀𑌮𑌦𑍍𑌰𑌾𑌮𑌾𑌯𑌣𑍇 𑌵𑌾𑌲𑍍𑌮𑍀𑌕𑍀𑌯 𑌆𑌦𑌿𑌕𑌾𑌵𑍍𑌯𑍇 𑌅𑌯𑍋𑌧𑍍𑌯𑌾𑌕𑌾𑌣𑍍𑌡𑍇 𑌤𑍍𑌰𑍍𑌯𑌾𑌶𑍀𑌤𑌿𑌤𑌮𑌸𑍍𑌸𑌰𑍍𑌗𑌃 ॥
Roman (IAST) Transliteration
śrīmadvālmīkīya rāmāyaṇe ayodhyākāṇḍam |
atha tryāśītitamassargaḥ |
tata ssamutthitaḥ kālyamāsthāya syandanottamam |
prayayau bharataśśīghraṃ rāmadarśanakāṅkṣayā || 1 ||
agrataḥ prayayustasya sarve mantripurodhasaḥ |
adhiruhya hayairyuktānrathānsūryarathopamān || 2 ||
navanāgasahasrāṇi kalpitāni yathāvidhi |
anvayurbharataṃ yāntamikṣvākukulanandanam || 3 ||
ṣaṣṭī rathasahasrāṇi dhanvino vividhāyudhāḥ |
anvayurbharataṃ yāntaṃ rājaputraṃ yaśasvinam || 4 ||
śataṃ sahasrāṇyaśvānāṃ samārūḍhāni rāghavam |
anvayurbharataṃ yāntaṃ satyasandhaṃ jitendriyam || 5 ||
kaikeyī ca sumitrā ca kausalyā ca yaśasvinī |
rāmānayanasaṃhṛṣṭā yayuryānena bhāsvatā || 6 ||
prayātāścāryasaṅghātā rāmaṃ draṣṭuṃ salakṣmaṇam |
tasyaiva ca kathāścitrāḥ kurvāṇā hṛṣṭamānasāḥ || 7 ||
meghaśyāmaṃ mahābāhuṃ sthirasattvaṃ dṛḍhavratam |
kadā drakṣyāmahe rāmaṃ jagata śśokanāśanam || 8 ||
dṛṣṭa eva hi na śśokamapaneṣyati rāghavaḥ |
tama ssarvasya lokasya samudyanniva bhāskaraḥ || 9 ||
ityevaṃ kathayantaste samprahṛṣṭāḥ kathā śśubhāḥ |
pariṣvajānāścānyonyaṃ yayurnāgarikā janāḥ || 10 ||
ye ca tatrāpare sarve sammatā ye ca naigamāḥ |
rāmaṃ prati yayurhṛṣṭā ssarvāḥ prakṛtayastathā || 11 ||
maṇikārāśca ye kecitkumbhakārāśca śobhanāḥ |
sūtrakarmakṛtaścaiva ye ca śastropajīvinaḥ || 12 ||
mayūrakāḥ krākacikā rocakā vedhakāstathā |
dantakārā ssudhākārā stathā gandhopajīvinaḥ || 13 ||
suvarṇakārāḥ prakhyātāstathā kambaladhāvakāḥ |
snāpakoṣṇodakā vaidyādhūpakāśśauṇḍikāstathā || 14 ||
rajakāstunnavāyāśca grāmaghoṣamahattarāḥ |
śailūṣāśca saha strībhiryayuḥ kaivartakāstathā || 15 ||
samāhitā vedavido brāhmaṇā vṛttasammatāḥ |
gorathairbharataṃ yāntamanujagmu ssahasraśaḥ || 16 ||
suveṣā śśuddhavasanāstāmramṛṣṭānulepanāḥ |
sarve te vividhairyānai śśanairbharatamanvayuḥ || 17 ||
prahṛṣṭamuditā senā sā'nvayātkaikayīsutam |
bhrāturānayane yāntaṃ bharataṃ bhrātṛvatsalam || 18 ||
te gatvā dūramadhvānaṃ rathayānāśvakuñjaraiḥ |
samāsedustato gaṅgāṃ śṛṅgīberapuraṃ prati || 19 ||
yatra rāmasakho vīro guho jñātigaṇairvṛtaḥ |
nivasatyapramādena deśaṃ taṃ paripālayan || 20 ||
upetya tīraṃ gaṅgāyāścakravākairalaṅkṛtam |
vyavātiṣṭhata sā senā bharatasyānuyāyinī || 21 ||
nirīkṣyānugatāṃ senāṃ tāṃ ca gaṅgāṃ śivodakām |
bharatassacivānsarvānabravīdvākyakovidaḥ || 22 ||
niveśayata me sainyamabhiprāyeṇa sarvataḥ |
viśrāntāḥ pratariṣyāmaśśva idānīmimāṃ nadīm || 23 ||
dātuṃ ca tāvadicchāmi svargatasya mahīpateḥ |
aurdhvadehanimittārthamavatīryodakaṃ nadīm || 24 ||
tasyaivaṃ bruvato'mātyāstathetyuktvā samāhitāḥ |
nyaveśayaṃstāṃ chandena svena svena pṛthakpṛthak || 25 ||
niveśya gaṅgāmanu tāṃ mahānadīṃ camūṃ vidhānaiḥ paribarhaśobhinīm |
uvāsa rāmasya tadā mahātmano vicintayāno bharato nivartanam || 26 ||
ityārṣe śrīmadrāmāyaṇe vālmīkīya ādikāvye ayodhyākāṇḍe tryāśītitamassargaḥ ||
Sanskrit — Devanagari (original)
श्रीमद्वाल्मीकीय रामायणे अयोध्याकाण्डम् ।
अथ त्र्याशीतितमस्सर्गः ।
तत स्समुत्थितः काल्यमास्थाय स्यन्दनोत्तमम् ।
प्रययौ भरतश्शीघ्रं रामदर्शनकाङ्क्षया ॥ 1 ॥
अग्रतः प्रययुस्तस्य सर्वे मन्त्रिपुरोधसः ।
अधिरुह्य हयैर्युक्तान्रथान्सूर्यरथोपमान् ॥ 2 ॥
नवनागसहस्राणि कल्पितानि यथाविधि ।
अन्वयुर्भरतं यान्तमिक्ष्वाकुकुलनन्दनम् ॥ 3 ॥
षष्टी रथसहस्राणि धन्विनो विविधायुधाः ।
अन्वयुर्भरतं यान्तं राजपुत्रं यशस्विनम् ॥ 4 ॥
शतं सहस्राण्यश्वानां समारूढानि राघवम् ।
अन्वयुर्भरतं यान्तं सत्यसन्धं जितेन्द्रियम् ॥ 5 ॥
कैकेयी च सुमित्रा च कौसल्या च यशस्विनी ।
रामानयनसंहृष्टा ययुर्यानेन भास्वता ॥ 6 ॥
प्रयाताश्चार्यसङ्घाता रामं द्रष्टुं सलक्ष्मणम् ।
तस्यैव च कथाश्चित्राः कुर्वाणा हृष्टमानसाः ॥ 7 ॥
मेघश्यामं महाबाहुं स्थिरसत्त्वं दृढव्रतम् ।
कदा द्रक्ष्यामहे रामं जगत श्शोकनाशनम् ॥ 8 ॥
दृष्ट एव हि न श्शोकमपनेष्यति राघवः ।
तम स्सर्वस्य लोकस्य समुद्यन्निव भास्करः ॥ 9 ॥
इत्येवं कथयन्तस्ते सम्प्रहृष्टाः कथा श्शुभाः ।
परिष्वजानाश्चान्योन्यं ययुर्नागरिका जनाः ॥ 10 ॥
ये च तत्रापरे सर्वे सम्मता ये च नैगमाः ।
रामं प्रति ययुर्हृष्टा स्सर्वाः प्रकृतयस्तथा ॥ 11 ॥
मणिकाराश्च ये केचित्कुम्भकाराश्च शोभनाः ।
सूत्रकर्मकृतश्चैव ये च शस्त्रोपजीविनः ॥ 12 ॥
मयूरकाः क्राकचिका रोचका वेधकास्तथा ।
दन्तकारा स्सुधाकारा स्तथा गन्धोपजीविनः ॥ 13 ॥
सुवर्णकाराः प्रख्यातास्तथा कम्बलधावकाः ।
स्नापकोष्णोदका वैद्याधूपकाश्शौण्डिकास्तथा ॥ 14 ॥
रजकास्तुन्नवायाश्च ग्रामघोषमहत्तराः ।
शैलूषाश्च सह स्त्रीभिर्ययुः कैवर्तकास्तथा ॥ 15 ॥
समाहिता वेदविदो ब्राह्मणा वृत्तसम्मताः ।
गोरथैर्भरतं यान्तमनुजग्मु स्सहस्रशः ॥ 16 ॥
सुवेषा श्शुद्धवसनास्ताम्रमृष्टानुलेपनाः ।
सर्वे ते विविधैर्यानै श्शनैर्भरतमन्वयुः ॥ 17 ॥
प्रहृष्टमुदिता सेना साऽन्वयात्कैकयीसुतम् ।
भ्रातुरानयने यान्तं भरतं भ्रातृवत्सलम् ॥ 18 ॥
ते गत्वा दूरमध्वानं रथयानाश्वकुञ्जरैः ।
समासेदुस्ततो गङ्गां शृङ्गीबेरपुरं प्रति ॥ 19 ॥
यत्र रामसखो वीरो गुहो ज्ञातिगणैर्वृतः ।
निवसत्यप्रमादेन देशं तं परिपालयन् ॥ 20 ॥
उपेत्य तीरं गङ्गायाश्चक्रवाकैरलङ्कृतम् ।
व्यवातिष्ठत सा सेना भरतस्यानुयायिनी ॥ 21 ॥
निरीक्ष्यानुगतां सेनां तां च गङ्गां शिवोदकाम् ।
भरतस्सचिवान्सर्वानब्रवीद्वाक्यकोविदः ॥ 22 ॥
निवेशयत मे सैन्यमभिप्रायेण सर्वतः ।
विश्रान्ताः प्रतरिष्यामश्श्व इदानीमिमां नदीम् ॥ 23 ॥
दातुं च तावदिच्छामि स्वर्गतस्य महीपतेः ।
और्ध्वदेहनिमित्तार्थमवतीर्योदकं नदीम् ॥ 24 ॥
तस्यैवं ब्रुवतोऽमात्यास्तथेत्युक्त्वा समाहिताः ।
न्यवेशयंस्तां छन्देन स्वेन स्वेन पृथक्पृथक् ॥ 25 ॥
निवेश्य गङ्गामनु तां महानदीं चमूं विधानैः परिबर्हशोभिनीम् ।
उवास रामस्य तदा महात्मनो विचिन्तयानो भरतो निवर्तनम् ॥ 26 ॥
इत्यार्षे श्रीमद्रामायणे वाल्मीकीय आदिकाव्ये अयोध्याकाण्डे त्र्याशीतितमस्सर्गः ॥
śrīmadvālmīkīya rāmāyaṇe ayodhyākāṇḍam |
atha tryāśītitamassargaḥ |
tata ssamutthitaḥ kālyamāsthāya syandanottamam |
prayayau bharataśśīghraṃ rāmadarśanakāṅkṣayā || 1 ||
agrataḥ prayayustasya sarve mantripurodhasaḥ |
adhiruhya hayairyuktānrathānsūryarathopamān || 2 ||
navanāgasahasrāṇi kalpitāni yathāvidhi |
anvayurbharataṃ yāntamikṣvākukulanandanam || 3 ||
ṣaṣṭī rathasahasrāṇi dhanvino vividhāyudhāḥ |
anvayurbharataṃ yāntaṃ rājaputraṃ yaśasvinam || 4 ||
śataṃ sahasrāṇyaśvānāṃ samārūḍhāni rāghavam |
anvayurbharataṃ yāntaṃ satyasandhaṃ jitendriyam || 5 ||
kaikeyī ca sumitrā ca kausalyā ca yaśasvinī |
rāmānayanasaṃhṛṣṭā yayuryānena bhāsvatā || 6 ||
prayātāścāryasaṅghātā rāmaṃ draṣṭuṃ salakṣmaṇam |
tasyaiva ca kathāścitrāḥ kurvāṇā hṛṣṭamānasāḥ || 7 ||
meghaśyāmaṃ mahābāhuṃ sthirasattvaṃ dṛḍhavratam |
kadā drakṣyāmahe rāmaṃ jagata śśokanāśanam || 8 ||
dṛṣṭa eva hi na śśokamapaneṣyati rāghavaḥ |
tama ssarvasya lokasya samudyanniva bhāskaraḥ || 9 ||
ityevaṃ kathayantaste samprahṛṣṭāḥ kathā śśubhāḥ |
pariṣvajānāścānyonyaṃ yayurnāgarikā janāḥ || 10 ||
ye ca tatrāpare sarve sammatā ye ca naigamāḥ |
rāmaṃ prati yayurhṛṣṭā ssarvāḥ prakṛtayastathā || 11 ||
maṇikārāśca ye kecitkumbhakārāśca śobhanāḥ |
sūtrakarmakṛtaścaiva ye ca śastropajīvinaḥ || 12 ||
mayūrakāḥ krākacikā rocakā vedhakāstathā |
dantakārā ssudhākārā stathā gandhopajīvinaḥ || 13 ||
suvarṇakārāḥ prakhyātāstathā kambaladhāvakāḥ |
snāpakoṣṇodakā vaidyādhūpakāśśauṇḍikāstathā || 14 ||
rajakāstunnavāyāśca grāmaghoṣamahattarāḥ |
śailūṣāśca saha strībhiryayuḥ kaivartakāstathā || 15 ||
samāhitā vedavido brāhmaṇā vṛttasammatāḥ |
gorathairbharataṃ yāntamanujagmu ssahasraśaḥ || 16 ||
suveṣā śśuddhavasanāstāmramṛṣṭānulepanāḥ |
sarve te vividhairyānai śśanairbharatamanvayuḥ || 17 ||
prahṛṣṭamuditā senā sā'nvayātkaikayīsutam |
bhrāturānayane yāntaṃ bharataṃ bhrātṛvatsalam || 18 ||
te gatvā dūramadhvānaṃ rathayānāśvakuñjaraiḥ |
samāsedustato gaṅgāṃ śṛṅgīberapuraṃ prati || 19 ||
yatra rāmasakho vīro guho jñātigaṇairvṛtaḥ |
nivasatyapramādena deśaṃ taṃ paripālayan || 20 ||
upetya tīraṃ gaṅgāyāścakravākairalaṅkṛtam |
vyavātiṣṭhata sā senā bharatasyānuyāyinī || 21 ||
nirīkṣyānugatāṃ senāṃ tāṃ ca gaṅgāṃ śivodakām |
bharatassacivānsarvānabravīdvākyakovidaḥ || 22 ||
niveśayata me sainyamabhiprāyeṇa sarvataḥ |
viśrāntāḥ pratariṣyāmaśśva idānīmimāṃ nadīm || 23 ||
dātuṃ ca tāvadicchāmi svargatasya mahīpateḥ |
aurdhvadehanimittārthamavatīryodakaṃ nadīm || 24 ||
tasyaivaṃ bruvato'mātyāstathetyuktvā samāhitāḥ |
nyaveśayaṃstāṃ chandena svena svena pṛthakpṛthak || 25 ||
niveśya gaṅgāmanu tāṃ mahānadīṃ camūṃ vidhānaiḥ paribarhaśobhinīm |
uvāsa rāmasya tadā mahātmano vicintayāno bharato nivartanam || 26 ||
ityārṣe śrīmadrāmāyaṇe vālmīkīya ādikāvye ayodhyākāṇḍe tryāśītitamassargaḥ ||
🕉️ This is the original Sanskrit rendered in Grantha script.
Pronunciation is identical to the Sanskrit Devanagari version.