ଶ୍ରୀମଦ୍ଵାଲ୍ମୀକୀଯ ରାମାଯଣେ ଯୁଦ୍ଧକାଣ୍ଡମ୍ ।
ଅଥ ଅଷ୍ଟାଦଶସ୍ସର୍ଗଃ ।
ଅଥରାମଃପ୍ରସନ୍ନାତ୍ମାଶୃତ୍ଵାଵାଯୁସୁତସ୍ଯହ ।
ପ୍ରତ୍ଯଭାଷତଦୁର୍ଧଷଶ୍ରୁତଵାନାତ୍ମନିସ୍ଥିତମ୍ ॥ 1 ॥
ମମାପିତୁଵିଵକ୍ଷାଽସ୍ତିକାଚିତ୍ପ୍ରତିଵିଭୀଷଣମ୍ ।
ଶ୍ରୋତୁମିଚ୍ଛାମିତତ୍ସର୍ଵମ୍ଭଵଦ୍ଭିଶ୍ଶ୍ରେଯସିସ୍ଥିତୈଃ ॥ 2 ॥
ମିତ୍ରଭାଵେନସମ୍ପ୍ରାପ୍ତନ୍ନତ୍ଯଜେଯଙ୍କଥଞ୍ଚନ ।
ଦୋଷୋଯଦ୍ଯପିତସ୍ଯସ୍ଯାତ୍ସତାମେତଦଗର୍ହିତମ୍ ॥ 3 ॥
ସୁଗ୍ରୀସ୍ତ୍ଵଥତଦ୍ଵାକ୍ଯମାଭାଷ୍ଯଚଵିମୃଶ୍ଯଚ ।
ତତଶ୍ଶୁଭତରଂଵାକ୍ଯମୁଵାଚହରିପୁଙ୍ଗଵଃ ॥ 4 ॥
ସୁଦୁଷ୍ଟୋଵାପ୍ଯଦୁଷ୍ଟୋଵାକିମେଷରଜନୀଚରଃ ।
ଈଦୃଶଂଵ୍ଯସନମ୍ପ୍ରାପ୍ତମ୍ଭ୍ରାତରଂଯଃପରିତ୍ଯଜେତ୍ ॥ 5 ॥
କୋନାମସଭଵେତ୍ତସ୍ଯଯମେଷନପରିତ୍ଯଜେତ୍ ।
ଵାନରାଧିପତେର୍ଵାକ୍ଯଂଶ୍ରୁତ୍ଵାସର୍ଵାନୁଦୀକ୍ଷ୍ଯଚ ॥ 6 ॥
ଈଷଦୁତ୍ସ୍ମଯମାନସ୍ତୁଲକ୍ଷ୍ମଣମ୍ପୁଣ୍ଯଲକ୍ଷଣମ୍ ।
ଇତିହୋଵାଚକାକୁତ୍ସ୍ଥୋଵାକ୍ଯଂସତ୍ଯପରାକ୍ରମଃ ॥ 7 ॥
ଅନଧୀତ୍ଯଚଶାସ୍ତ୍ରାଣିଵୃଦ୍ଧାନନୁପସେଵ୍ଯଚ ।
ନଶକ୍ଯମୀଦୃଶଂଵକ୍ତୁଂଯଦୁଵାଚହରୀଶ୍ଵରଃ ॥ 8 ॥
ଅସ୍ତିସୂକ୍ଷ୍ମତରଙ୍କିଞ୍ଚିଦ୍ଯଦତ୍ରପ୍ରତିଭାତିମେ ।
ପ୍ରତ୍ଯକ୍ଷଂଲୌକିକଞ୍ଚାପିଵିଦ୍ଯତେସର୍ଵରାଜସୁ ॥ 9 ॥
ଅମିତ୍ରାସ୍ତତ୍କୁଲୀନାଶ୍ଚପ୍ରାତିଦେଶ୍ଯାଶ୍ଚକୀର୍ତିତାଃ ।
ଵ୍ଯସନେଷୁପ୍ରହର୍ତାରସ୍ତସ୍ମାଦଯମିହାଗତଃ ॥ 10 ॥
ଅପାପାସ୍ତତ୍କୁଲୀନାଶ୍ଚମାନଯନ୍ତିସ୍ଵକାନ୍ହିତାନ୍ ।
ଏଷପ୍ରାଯୋନରେନ୍ଦ୍ରାଣାଂଶଙ୍କନୀଯସ୍ତୁଶୋଭନଃ ॥ 11 ॥
ଯସ୍ତୁଦୋଷସ୍ତ୍ଵଯାପ୍ରୋକ୍ତୋହ୍ଯାଦାନେଽରିବଲସ୍ଯଚ ।
ତତ୍ରତେକୀର୍ତଯିଷ୍ଯାମିଯଥାଶାସ୍ତ୍ରମିଦଂଶୃଣୁ ॥ 12 ॥
ନଵଯନ୍ତତ୍କୁଲୀନାଶ୍ଚରାଜ୍ଯକାଙ୍ କ୍ଷୀଚରାକ୍ଷସଃ ।
ପଣ୍ଡିତାହିଭଵିଷ୍ଯନ୍ତିତସ୍ମାଦ୍ଗ୍ରାହ୍ଯୋଵିଭୀଷଣଃ ॥ 13 ॥
ଅଵ୍ଯଗ୍ରାଶ୍ଚପ୍ରହୃଷ୍ଟାଶ୍ଚନଭଵିଷ୍ଯନ୍ତିସଙ୍ଗତା ।
ପ୍ରଣାଦଶ୍ଚମହାନେଷତତୋଽସ୍ଯଭଯମାଗତମ୍ ॥ 14 ॥
ଇତିଭେଦଙ୍ଗମିଷ୍ଯନ୍ତିତସ୍ମାଗ୍ରାହ୍ଯୋଵିଭୀଷଣଃ ।
ନସର୍ଵେଭ୍ରାତରସ୍ତାତଭଵନ୍ତିଭରତୋପମାଃ ।
ମଦ୍ଵିଥାଵାପିତୁଃପୁତ୍ରାସ୍ସୁହୃଦୋନାଭଵଦ୍ଵିଥାଃ ॥ 15 ॥
ଏଵମୁକ୍ତସ୍ତୁରାମେଣସୁଗ୍ରୀଵସ୍ସହଲକ୍ଷ୍ମଣଃ ।
ଉତ୍ଥାଯେଦମ୍ମହାପ୍ରାଜ୍ଞଃପ୍ରଣତୋଵାକ୍ଯମବ୍ରଵୀତ୍ ॥ 16 ॥
ରାଵଣେନପ୍ରଣିହିତନ୍ତମଵେହିଵିଭୀଷଣମ୍ ।
ତସ୍ଯାହନ୍ନିଗ୍ରହମ୍ମନ୍ଯେକ୍ଷମଙ୍କ୍ଷମଵତାଂଵର ॥ 17 ॥
ରାକ୍ଷସୋଜିହ୍ମଯାବୁଧ୍ଯାସନ୍ଦିଷ୍ଟୋଽଯମିହାଗତଃ ।
ପ୍ରହର୍ତୁନ୍ତ୍ଵଯିଵିଶ୍ଵସ୍ତେପ୍ରଚ୍ଛନ୍ନୋମଯିଵାନଘ ॥ 18 ॥
ଲକ୍ଷ୍ମଣେଵାମହାବାହୋ ସଵଧ୍ଯସ୍ସଚିଵୈସ୍ସହା ।
ରାଵଣସ୍ଯନୃଶଂସସ୍ଯଭ୍ରାତାହ୍ଯେଷଵିଭୀଷଣଃ ।
ଏଵମୁକ୍ତ୍ଵାରଘୁଶ୍ରେଷ୍ଠଂସୁଗ୍ରୀଵୋଵାହିନୀପତିଃ ।
ଵାକ୍ଯଜ୍ଞୋଵାକ୍ଯକୁଶଲନ୍ତତୋମୌନମୁପାଗମତ୍ ॥ 19 ॥
ସୁଗ୍ରୀଵସ୍ଯତୁତଦ୍ଵାକ୍ଯଂରାମଶ୍ରୁତ୍ଵାଵିମୃଶ୍ଯଚ ।
ତତଶ୍ଶୁଭତରଂଵାକ୍ଯମୁଵାଚହରିପୁଙ୍ଗଵମ୍ ॥ 20 ॥
ସୁଦୁଷ୍ଟୋଵାପ୍ଯଦୁଷ୍ଟୋଵାକିମେଷରଜନୀଚରଃ ।
ସୂକ୍ଷ୍ମମପ୍ଯହିତଙ୍କର୍ତୁମ୍ମମାଶକ୍ତଃକଥଞ୍ଚନ ॥ 21 ॥
ତତଃ ଶୁଭତରଂ ଵାକ୍ଯଂ ଉଵାଚ ହରି ପୁମ୍ଗଵମ୍ ।
ସୁଦୁଷ୍ଟୋ ଵା ଅପି ଅଦୁଷ୍ଟୋ ଵା କିଂ ଏଷ ରଜନୀ ଚରଃ ॥ 22 ॥
ଶ୍ରୂଯତେହିକପୋତେନଶତ୍ରୁଶ୍ଶରଣମାଗତଃ ।
ଅର୍ଚିତଶ୍ଚଯଥାନ୍ଯାଯଂସ୍ଵୈଶ୍ଚମାଂସୈର୍ନିମନ୍ତ୍ରିତଃ ॥ 23 ॥
ସହିତମ୍ପ୍ରତିଜଗ୍ରାହଭାର୍ଯାହର୍ତାରମାଗତଃ ।
କପୋତୋଵାନରଶ୍ରେଷ୍ଠଃ କିମ୍ପୁନର୍ମଦ୍ଵିଧୋଜନଃ ॥ 24 ॥
ଋଷେଃକଣ୍ଵସ୍ଯପୁତ୍ରେଣକଣ୍ଡୁନାପରମର୍ଷିଣା ।
ଶୃଣୁଗାଥାମ୍ପୁରାଗୀତାନ୍ଧର୍ମିଷ୍ଠାସତ୍ଯଵାଦିନା ॥ 25 ॥
ବଦ୍ଧାଞ୍ଜଲିପୁଟନ୍ଦୀନଂଯାଚନ୍ତଂଶରଣାଗତମ୍ ।
ନହନ୍ଯଦାନୃଶଂସ୍ଯାର୍ଥମପିଶତ୍ରୁମ୍ପରନ୍ତପ ॥ 26 ॥
ଆର୍ତୋଵାଯଦିଵାଦୃପ୍ତଃପରେଷାଂଶରଣାଙ୍ଗତଃ ।
ଅରିଃପ୍ରାଣାନ୍ପରିତ୍ଯଜ୍ଯରକ୍ଷିତଵ୍ଯଃକୃତାତ୍ମନା ॥ 27 ॥
ସଚେଦ୍ଭଯାଦ୍ଵାମୋହାଦ୍ଵାକାମାଦ୍ଵାପିନରକ୍ଷତି ।
ସ୍ଵଯାଶକ୍ତ୍ଯାଯଥାସତ୍ତ୍ଵନ୍ତତ୍ପାପଂଲୋକଗର୍ହିତମ୍ ॥ 28 ॥
ଵିନଷ୍ଟଃପଶ୍ଯତସ୍ତସ୍ଯାରକ୍ଷିଣଶ୍ଶରଣାଗତଃ ।
ଆଦାଯସୁକୃତନ୍ତସ୍ଯସର୍ଵଙ୍ଗଚ୍ଛେଦରକ୍ଷିତଃ ॥ 29 ॥
ଏଵନ୍ଦୋଷୋମହାନତ୍ରପ୍ରପନ୍ନାନାମରକ୍ଷଣେ ।
ଅସ୍ଵର୍ଗ୍ଯଞ୍ଚାଯଶସ୍ଯଞ୍ଚବଲଵୀର୍ଯଵିନାଶନମ୍ ॥ 30 ॥
କରିଷ୍ଯାମିଯଥାର୍ଥନ୍ତୁକଣ୍ଡୋର୍ଵଚନମୁତ୍ତମମ୍ ।
ଧର୍ମିଷ୍ଠଞ୍ଚଯଶସ୍ଯଞ୍ଚସ୍ଵର୍ଗ୍ଯଂସ୍ଯାତ୍ତୁଫଲୋଦଯେ ॥ 31 ॥
ସକୃଦେଵପ୍ରପନ୍ନାଯତଵାସ୍ମୀତିଚଯାଚତେ ।
ଅଭଯଂସର୍ଵଭୂତେଭ୍ଯୋଦଦାମ୍ଯେତଦ୍ଵ୍ରତମ୍ମମ ॥ 32 ॥
ଅନଯୈନଂହରିଶ୍ରେଷ୍ଠଃ ଦତ୍ତମସ୍ଯାଭଯମ୍ମଯା ।
ଵିଭୀଷଣୋଵାସୁଗ୍ରୀଵଃ ଯଦିଵାରାଵଣସ୍ସ୍ଵଯମ୍ ॥ 33 ॥
ରାମସ୍ଯତୁଵଚ୍ଶୁତ୍ଵାସୁଗ୍ରୀଵଃପ୍ଲଵଗେଶ୍ଵରଃ ।
ପ୍ରତ୍ଯଭାଷତକାକୁତ୍ସ୍ଥଂସୌହାର୍ଦେନପ୍ରଚୋଦିତଃ ॥ 34 ॥
କିମତ୍ରଚିତ୍ରନ୍ଧର୍ମଜ୍ଞଃ ଲୋକନାଥଃ ସୁଖାଵହାଃ ।
ଯତ୍ତ୍ଵମାର୍ଯମ୍ପ୍ରଭାଷେଥାସ୍ସତ୍ତ୍ଵଵାନ୍ ସତ୍ପଥେସ୍ଥିତଃ ॥ 35 ॥
ମମଚାପ୍ଯନ୍ତରାତ୍ମାଯଂଶୁଦ୍ଧଂଵେତ୍ତିଵିଭୀଷଣମ୍ ।
ଅନୁମାନାଚ୍ଚଭାଵାଚ୍ଚସର୍ଵତସ୍ସୁପରୀକ୍ଷିତଃ ॥ 36 ॥
ତସ୍ମାତ୍ କ୍ଷିପ୍ରଂସହାସ୍ମାଭିସ୍ତୁଲ୍ଯୋଭଵତରାଘଵଃ ।
ଵିଭୀଷଣୋମହାପ୍ରାଜ୍ଞସ୍ସଖିତ୍ଵଞ୍ଚାଭ୍ଯୁପୈତୁନଃ ॥ 37 ॥
ତତସ୍ତୁସୁଗ୍ରୀଵଵଚୋନିଶମ୍ଯତଦ୍ଦରୀଶ୍ଵରେଣାଭିହିତନ୍ନରେଶ୍ଵରଃ ।
ଵିଭୀଷଣେନାଶୁଜଗାମସଙ୍ଗମମ୍ପତତ୍ତ୍ରିରାଜେନଯଥାପୁରନ୍ଦରଃ ॥ 38 ॥
ଇତ୍ଯାର୍ଷେ ଶ୍ରୀମଦ୍ରାମାଯଣେ ଵାଲ୍ମୀକୀଯ ଆଦିକାଵ୍ଯେ ଯୁଦ୍ଧକାଣ୍ଡେ ଅଷ୍ଟାଦଶସ୍ସର୍ଗଃ ॥
Roman (IAST) Transliteration
śrīmadvālmīkīya rāmāyaṇe yuddhakāṇḍam |
atha aṣṭādaśassargaḥ |
atharāmaḥprasannātmāśṛtvāvāyusutasyaha |
pratyabhāṣatadurdhaṣaśrutavānātmanisthitam || 1 ||
mamāpituvivakṣā'stikācitprativibhīṣaṇam |
śrotumicchāmitatsarvambhavadbhiśśreyasisthitaiḥ || 2 ||
mitrabhāvenasamprāptannatyajeyaṅkathañcana |
doṣoyadyapitasyasyātsatāmetadagarhitam || 3 ||
sugrīstvathatadvākyamābhāṣyacavimṛśyaca |
tataśśubhataraṃvākyamuvācaharipuṅgavaḥ || 4 ||
suduṣṭovāpyaduṣṭovākimeṣarajanīcaraḥ |
īdṛśaṃvyasanamprāptambhrātaraṃyaḥparityajet || 5 ||
konāmasabhavettasyayameṣanaparityajet |
vānarādhipatervākyaṃśrutvāsarvānudīkṣyaca || 6 ||
īṣadutsmayamānastulakṣmaṇampuṇyalakṣaṇam |
itihovācakākutsthovākyaṃsatyaparākramaḥ || 7 ||
anadhītyacaśāstrāṇivṛddhānanupasevyaca |
naśakyamīdṛśaṃvaktuṃyaduvācaharīśvaraḥ || 8 ||
astisūkṣmataraṅkiñcidyadatrapratibhātime |
pratyakṣaṃlaukikañcāpividyatesarvarājasu || 9 ||
amitrāstatkulīnāścaprātideśyāścakīrtitāḥ |
vyasaneṣuprahartārastasmādayamihāgataḥ || 10 ||
apāpāstatkulīnāścamānayantisvakānhitān |
eṣaprāyonarendrāṇāṃśaṅkanīyastuśobhanaḥ || 11 ||
yastudoṣastvayāproktohyādāne'ribalasyaca |
tatratekīrtayiṣyāmiyathāśāstramidaṃśṛṇu || 12 ||
navayantatkulīnāścarājyakāṅ kṣīcarākṣasaḥ |
paṇḍitāhibhaviṣyantitasmādgrāhyovibhīṣaṇaḥ || 13 ||
avyagrāścaprahṛṣṭāścanabhaviṣyantisaṅgatā |
praṇādaścamahāneṣatato'syabhayamāgatam || 14 ||
itibhedaṅgamiṣyantitasmāgrāhyovibhīṣaṇaḥ |
nasarvebhrātarastātabhavantibharatopamāḥ |
madvithāvāpituḥputrāssuhṛdonābhavadvithāḥ || 15 ||
evamuktasturāmeṇasugrīvassahalakṣmaṇaḥ |
utthāyedammahāprājñaḥpraṇatovākyamabravīt || 16 ||
rāvaṇenapraṇihitantamavehivibhīṣaṇam |
tasyāhannigrahammanyekṣamaṅkṣamavatāṃvara || 17 ||
rākṣasojihmayābudhyāsandiṣṭo'yamihāgataḥ |
prahartuntvayiviśvastepracchannomayivānagha || 18 ||
lakṣmaṇevāmahābāho savadhyassacivaissahā |
rāvaṇasyanṛśaṃsasyabhrātāhyeṣavibhīṣaṇaḥ |
evamuktvāraghuśreṣṭhaṃsugrīvovāhinīpatiḥ |
vākyajñovākyakuśalantatomaunamupāgamat || 19 ||
sugrīvasyatutadvākyaṃrāmaśrutvāvimṛśyaca |
tataśśubhataraṃvākyamuvācaharipuṅgavam || 20 ||
suduṣṭovāpyaduṣṭovākimeṣarajanīcaraḥ |
sūkṣmamapyahitaṅkartummamāśaktaḥkathañcana || 21 ||
tataḥ śubhataraṃ vākyaṃ uvāca hari pumgavam |
suduṣṭo vā api aduṣṭo vā kiṃ eṣa rajanī caraḥ || 22 ||
śrūyatehikapotenaśatruśśaraṇamāgataḥ |
arcitaścayathānyāyaṃsvaiścamāṃsairnimantritaḥ || 23 ||
sahitampratijagrāhabhāryāhartāramāgataḥ |
kapotovānaraśreṣṭhaḥ kimpunarmadvidhojanaḥ || 24 ||
ṛṣeḥkaṇvasyaputreṇakaṇḍunāparamarṣiṇā |
śṛṇugāthāmpurāgītāndharmiṣṭhāsatyavādinā || 25 ||
baddhāñjalipuṭandīnaṃyācantaṃśaraṇāgatam |
nahanyadānṛśaṃsyārthamapiśatrumparantapa || 26 ||
ārtovāyadivādṛptaḥpareṣāṃśaraṇāṅgataḥ |
ariḥprāṇānparityajyarakṣitavyaḥkṛtātmanā || 27 ||
sacedbhayādvāmohādvākāmādvāpinarakṣati |
svayāśaktyāyathāsattvantatpāpaṃlokagarhitam || 28 ||
vinaṣṭaḥpaśyatastasyārakṣiṇaśśaraṇāgataḥ |
ādāyasukṛtantasyasarvaṅgacchedarakṣitaḥ || 29 ||
evandoṣomahānatraprapannānāmarakṣaṇe |
asvargyañcāyaśasyañcabalavīryavināśanam || 30 ||
kariṣyāmiyathārthantukaṇḍorvacanamuttamam |
dharmiṣṭhañcayaśasyañcasvargyaṃsyāttuphalodaye || 31 ||
sakṛdevaprapannāyatavāsmīticayācate |
abhayaṃsarvabhūtebhyodadāmyetadvratammama || 32 ||
anayainaṃhariśreṣṭhaḥ dattamasyābhayammayā |
vibhīṣaṇovāsugrīvaḥ yadivārāvaṇassvayam || 33 ||
rāmasyatuvacśutvāsugrīvaḥplavageśvaraḥ |
pratyabhāṣatakākutsthaṃsauhārdenapracoditaḥ || 34 ||
kimatracitrandharmajñaḥ lokanāthaḥ sukhāvahāḥ |
yattvamāryamprabhāṣethāssattvavān satpathesthitaḥ || 35 ||
mamacāpyantarātmāyaṃśuddhaṃvettivibhīṣaṇam |
anumānāccabhāvāccasarvatassuparīkṣitaḥ || 36 ||
tasmāt kṣipraṃsahāsmābhistulyobhavatarāghavaḥ |
vibhīṣaṇomahāprājñassakhitvañcābhyupaitunaḥ || 37 ||
tatastusugrīvavaconiśamyataddarīśvareṇābhihitannareśvaraḥ |
vibhīṣaṇenāśujagāmasaṅgamampatattrirājenayathāpurandaraḥ || 38 ||
ityārṣe śrīmadrāmāyaṇe vālmīkīya ādikāvye yuddhakāṇḍe aṣṭādaśassargaḥ ||
Sanskrit — Devanagari (original)
श्रीमद्वाल्मीकीय रामायणे युद्धकाण्डम् ।
अथ अष्टादशस्सर्गः ।
अथरामःप्रसन्नात्माशृत्वावायुसुतस्यह ।
प्रत्यभाषतदुर्धषश्रुतवानात्मनिस्थितम् ॥ 1 ॥
ममापितुविवक्षाऽस्तिकाचित्प्रतिविभीषणम् ।
श्रोतुमिच्छामितत्सर्वम्भवद्भिश्श्रेयसिस्थितैः ॥ 2 ॥
मित्रभावेनसम्प्राप्तन्नत्यजेयङ्कथञ्चन ।
दोषोयद्यपितस्यस्यात्सतामेतदगर्हितम् ॥ 3 ॥
सुग्रीस्त्वथतद्वाक्यमाभाष्यचविमृश्यच ।
ततश्शुभतरंवाक्यमुवाचहरिपुङ्गवः ॥ 4 ॥
सुदुष्टोवाप्यदुष्टोवाकिमेषरजनीचरः ।
ईदृशंव्यसनम्प्राप्तम्भ्रातरंयःपरित्यजेत् ॥ 5 ॥
कोनामसभवेत्तस्ययमेषनपरित्यजेत् ।
वानराधिपतेर्वाक्यंश्रुत्वासर्वानुदीक्ष्यच ॥ 6 ॥
ईषदुत्स्मयमानस्तुलक्ष्मणम्पुण्यलक्षणम् ।
इतिहोवाचकाकुत्स्थोवाक्यंसत्यपराक्रमः ॥ 7 ॥
अनधीत्यचशास्त्राणिवृद्धाननुपसेव्यच ।
नशक्यमीदृशंवक्तुंयदुवाचहरीश्वरः ॥ 8 ॥
अस्तिसूक्ष्मतरङ्किञ्चिद्यदत्रप्रतिभातिमे ।
प्रत्यक्षंलौकिकञ्चापिविद्यतेसर्वराजसु ॥ 9 ॥
अमित्रास्तत्कुलीनाश्चप्रातिदेश्याश्चकीर्तिताः ।
व्यसनेषुप्रहर्तारस्तस्मादयमिहागतः ॥ 10 ॥
अपापास्तत्कुलीनाश्चमानयन्तिस्वकान्हितान् ।
एषप्रायोनरेन्द्राणांशङ्कनीयस्तुशोभनः ॥ 11 ॥
यस्तुदोषस्त्वयाप्रोक्तोह्यादानेऽरिबलस्यच ।
तत्रतेकीर्तयिष्यामियथाशास्त्रमिदंशृणु ॥ 12 ॥
नवयन्तत्कुलीनाश्चराज्यकाङ् क्षीचराक्षसः ।
पण्डिताहिभविष्यन्तितस्माद्ग्राह्योविभीषणः ॥ 13 ॥
अव्यग्राश्चप्रहृष्टाश्चनभविष्यन्तिसङ्गता ।
प्रणादश्चमहानेषततोऽस्यभयमागतम् ॥ 14 ॥
इतिभेदङ्गमिष्यन्तितस्माग्राह्योविभीषणः ।
नसर्वेभ्रातरस्तातभवन्तिभरतोपमाः ।
मद्विथावापितुःपुत्रास्सुहृदोनाभवद्विथाः ॥ 15 ॥
एवमुक्तस्तुरामेणसुग्रीवस्सहलक्ष्मणः ।
उत्थायेदम्महाप्राज्ञःप्रणतोवाक्यमब्रवीत् ॥ 16 ॥
रावणेनप्रणिहितन्तमवेहिविभीषणम् ।
तस्याहन्निग्रहम्मन्येक्षमङ्क्षमवतांवर ॥ 17 ॥
राक्षसोजिह्मयाबुध्यासन्दिष्टोऽयमिहागतः ।
प्रहर्तुन्त्वयिविश्वस्तेप्रच्छन्नोमयिवानघ ॥ 18 ॥
लक्ष्मणेवामहाबाहो सवध्यस्सचिवैस्सहा ।
रावणस्यनृशंसस्यभ्राताह्येषविभीषणः ।
एवमुक्त्वारघुश्रेष्ठंसुग्रीवोवाहिनीपतिः ।
वाक्यज्ञोवाक्यकुशलन्ततोमौनमुपागमत् ॥ 19 ॥
सुग्रीवस्यतुतद्वाक्यंरामश्रुत्वाविमृश्यच ।
ततश्शुभतरंवाक्यमुवाचहरिपुङ्गवम् ॥ 20 ॥
सुदुष्टोवाप्यदुष्टोवाकिमेषरजनीचरः ।
सूक्ष्ममप्यहितङ्कर्तुम्ममाशक्तःकथञ्चन ॥ 21 ॥
ततः शुभतरं वाक्यं उवाच हरि पुम्गवम् ।
सुदुष्टो वा अपि अदुष्टो वा किं एष रजनी चरः ॥ 22 ॥
श्रूयतेहिकपोतेनशत्रुश्शरणमागतः ।
अर्चितश्चयथान्यायंस्वैश्चमांसैर्निमन्त्रितः ॥ 23 ॥
सहितम्प्रतिजग्राहभार्याहर्तारमागतः ।
कपोतोवानरश्रेष्ठः किम्पुनर्मद्विधोजनः ॥ 24 ॥
ऋषेःकण्वस्यपुत्रेणकण्डुनापरमर्षिणा ।
शृणुगाथाम्पुरागीतान्धर्मिष्ठासत्यवादिना ॥ 25 ॥
बद्धाञ्जलिपुटन्दीनंयाचन्तंशरणागतम् ।
नहन्यदानृशंस्यार्थमपिशत्रुम्परन्तप ॥ 26 ॥
आर्तोवायदिवादृप्तःपरेषांशरणाङ्गतः ।
अरिःप्राणान्परित्यज्यरक्षितव्यःकृतात्मना ॥ 27 ॥
सचेद्भयाद्वामोहाद्वाकामाद्वापिनरक्षति ।
स्वयाशक्त्यायथासत्त्वन्तत्पापंलोकगर्हितम् ॥ 28 ॥
विनष्टःपश्यतस्तस्यारक्षिणश्शरणागतः ।
आदायसुकृतन्तस्यसर्वङ्गच्छेदरक्षितः ॥ 29 ॥
एवन्दोषोमहानत्रप्रपन्नानामरक्षणे ।
अस्वर्ग्यञ्चायशस्यञ्चबलवीर्यविनाशनम् ॥ 30 ॥
करिष्यामियथार्थन्तुकण्डोर्वचनमुत्तमम् ।
धर्मिष्ठञ्चयशस्यञ्चस्वर्ग्यंस्यात्तुफलोदये ॥ 31 ॥
सकृदेवप्रपन्नायतवास्मीतिचयाचते ।
अभयंसर्वभूतेभ्योददाम्येतद्व्रतम्मम ॥ 32 ॥
अनयैनंहरिश्रेष्ठः दत्तमस्याभयम्मया ।
विभीषणोवासुग्रीवः यदिवारावणस्स्वयम् ॥ 33 ॥
रामस्यतुवच्शुत्वासुग्रीवःप्लवगेश्वरः ।
प्रत्यभाषतकाकुत्स्थंसौहार्देनप्रचोदितः ॥ 34 ॥
किमत्रचित्रन्धर्मज्ञः लोकनाथः सुखावहाः ।
यत्त्वमार्यम्प्रभाषेथास्सत्त्ववान् सत्पथेस्थितः ॥ 35 ॥
ममचाप्यन्तरात्मायंशुद्धंवेत्तिविभीषणम् ।
अनुमानाच्चभावाच्चसर्वतस्सुपरीक्षितः ॥ 36 ॥
तस्मात् क्षिप्रंसहास्माभिस्तुल्योभवतराघवः ।
विभीषणोमहाप्राज्ञस्सखित्वञ्चाभ्युपैतुनः ॥ 37 ॥
ततस्तुसुग्रीववचोनिशम्यतद्दरीश्वरेणाभिहितन्नरेश्वरः ।
विभीषणेनाशुजगामसङ्गमम्पतत्त्रिराजेनयथापुरन्दरः ॥ 38 ॥
इत्यार्षे श्रीमद्रामायणे वाल्मीकीय आदिकाव्ये युद्धकाण्डे अष्टादशस्सर्गः ॥
śrīmadvālmīkīya rāmāyaṇe yuddhakāṇḍam |
atha aṣṭādaśassargaḥ |
atharāmaḥprasannātmāśṛtvāvāyusutasyaha |
pratyabhāṣatadurdhaṣaśrutavānātmanisthitam || 1 ||
mamāpituvivakṣā'stikācitprativibhīṣaṇam |
śrotumicchāmitatsarvambhavadbhiśśreyasisthitaiḥ || 2 ||
mitrabhāvenasamprāptannatyajeyaṅkathañcana |
doṣoyadyapitasyasyātsatāmetadagarhitam || 3 ||
sugrīstvathatadvākyamābhāṣyacavimṛśyaca |
tataśśubhataraṃvākyamuvācaharipuṅgavaḥ || 4 ||
suduṣṭovāpyaduṣṭovākimeṣarajanīcaraḥ |
īdṛśaṃvyasanamprāptambhrātaraṃyaḥparityajet || 5 ||
konāmasabhavettasyayameṣanaparityajet |
vānarādhipatervākyaṃśrutvāsarvānudīkṣyaca || 6 ||
īṣadutsmayamānastulakṣmaṇampuṇyalakṣaṇam |
itihovācakākutsthovākyaṃsatyaparākramaḥ || 7 ||
anadhītyacaśāstrāṇivṛddhānanupasevyaca |
naśakyamīdṛśaṃvaktuṃyaduvācaharīśvaraḥ || 8 ||
astisūkṣmataraṅkiñcidyadatrapratibhātime |
pratyakṣaṃlaukikañcāpividyatesarvarājasu || 9 ||
amitrāstatkulīnāścaprātideśyāścakīrtitāḥ |
vyasaneṣuprahartārastasmādayamihāgataḥ || 10 ||
apāpāstatkulīnāścamānayantisvakānhitān |
eṣaprāyonarendrāṇāṃśaṅkanīyastuśobhanaḥ || 11 ||
yastudoṣastvayāproktohyādāne'ribalasyaca |
tatratekīrtayiṣyāmiyathāśāstramidaṃśṛṇu || 12 ||
navayantatkulīnāścarājyakāṅ kṣīcarākṣasaḥ |
paṇḍitāhibhaviṣyantitasmādgrāhyovibhīṣaṇaḥ || 13 ||
avyagrāścaprahṛṣṭāścanabhaviṣyantisaṅgatā |
praṇādaścamahāneṣatato'syabhayamāgatam || 14 ||
itibhedaṅgamiṣyantitasmāgrāhyovibhīṣaṇaḥ |
nasarvebhrātarastātabhavantibharatopamāḥ |
madvithāvāpituḥputrāssuhṛdonābhavadvithāḥ || 15 ||
evamuktasturāmeṇasugrīvassahalakṣmaṇaḥ |
utthāyedammahāprājñaḥpraṇatovākyamabravīt || 16 ||
rāvaṇenapraṇihitantamavehivibhīṣaṇam |
tasyāhannigrahammanyekṣamaṅkṣamavatāṃvara || 17 ||
rākṣasojihmayābudhyāsandiṣṭo'yamihāgataḥ |
prahartuntvayiviśvastepracchannomayivānagha || 18 ||
lakṣmaṇevāmahābāho savadhyassacivaissahā |
rāvaṇasyanṛśaṃsasyabhrātāhyeṣavibhīṣaṇaḥ |
evamuktvāraghuśreṣṭhaṃsugrīvovāhinīpatiḥ |
vākyajñovākyakuśalantatomaunamupāgamat || 19 ||
sugrīvasyatutadvākyaṃrāmaśrutvāvimṛśyaca |
tataśśubhataraṃvākyamuvācaharipuṅgavam || 20 ||
suduṣṭovāpyaduṣṭovākimeṣarajanīcaraḥ |
sūkṣmamapyahitaṅkartummamāśaktaḥkathañcana || 21 ||
tataḥ śubhataraṃ vākyaṃ uvāca hari pumgavam |
suduṣṭo vā api aduṣṭo vā kiṃ eṣa rajanī caraḥ || 22 ||
śrūyatehikapotenaśatruśśaraṇamāgataḥ |
arcitaścayathānyāyaṃsvaiścamāṃsairnimantritaḥ || 23 ||
sahitampratijagrāhabhāryāhartāramāgataḥ |
kapotovānaraśreṣṭhaḥ kimpunarmadvidhojanaḥ || 24 ||
ṛṣeḥkaṇvasyaputreṇakaṇḍunāparamarṣiṇā |
śṛṇugāthāmpurāgītāndharmiṣṭhāsatyavādinā || 25 ||
baddhāñjalipuṭandīnaṃyācantaṃśaraṇāgatam |
nahanyadānṛśaṃsyārthamapiśatrumparantapa || 26 ||
ārtovāyadivādṛptaḥpareṣāṃśaraṇāṅgataḥ |
ariḥprāṇānparityajyarakṣitavyaḥkṛtātmanā || 27 ||
sacedbhayādvāmohādvākāmādvāpinarakṣati |
svayāśaktyāyathāsattvantatpāpaṃlokagarhitam || 28 ||
vinaṣṭaḥpaśyatastasyārakṣiṇaśśaraṇāgataḥ |
ādāyasukṛtantasyasarvaṅgacchedarakṣitaḥ || 29 ||
evandoṣomahānatraprapannānāmarakṣaṇe |
asvargyañcāyaśasyañcabalavīryavināśanam || 30 ||
kariṣyāmiyathārthantukaṇḍorvacanamuttamam |
dharmiṣṭhañcayaśasyañcasvargyaṃsyāttuphalodaye || 31 ||
sakṛdevaprapannāyatavāsmīticayācate |
abhayaṃsarvabhūtebhyodadāmyetadvratammama || 32 ||
anayainaṃhariśreṣṭhaḥ dattamasyābhayammayā |
vibhīṣaṇovāsugrīvaḥ yadivārāvaṇassvayam || 33 ||
rāmasyatuvacśutvāsugrīvaḥplavageśvaraḥ |
pratyabhāṣatakākutsthaṃsauhārdenapracoditaḥ || 34 ||
kimatracitrandharmajñaḥ lokanāthaḥ sukhāvahāḥ |
yattvamāryamprabhāṣethāssattvavān satpathesthitaḥ || 35 ||
mamacāpyantarātmāyaṃśuddhaṃvettivibhīṣaṇam |
anumānāccabhāvāccasarvatassuparīkṣitaḥ || 36 ||
tasmāt kṣipraṃsahāsmābhistulyobhavatarāghavaḥ |
vibhīṣaṇomahāprājñassakhitvañcābhyupaitunaḥ || 37 ||
tatastusugrīvavaconiśamyataddarīśvareṇābhihitannareśvaraḥ |
vibhīṣaṇenāśujagāmasaṅgamampatattrirājenayathāpurandaraḥ || 38 ||
ityārṣe śrīmadrāmāyaṇe vālmīkīya ādikāvye yuddhakāṇḍe aṣṭādaśassargaḥ ||
🕉️ This is the original Sanskrit rendered in Oriya script.
Pronunciation is identical to the Sanskrit Devanagari version.