𑌧𑍍𑌯𑌾𑌨𑌮𑍍
𑌨𑍀𑌲𑌾𑌤𑍁𑌙𑍍𑌗 𑌸𑍍𑌤𑌨𑌗𑌿𑌰𑌿𑌤𑌟𑍀 𑌸𑍁𑌪𑍍𑌤𑌮𑍁𑌦𑍍𑌬𑍋𑌧𑍍𑌯 𑌕𑍃𑌷𑍍𑌣𑌂
𑌪𑌾𑌰𑌾𑌰𑍍𑌥𑍍𑌯𑌂 𑌸𑍍𑌵𑌂 𑌶𑍍𑌰𑍁𑌤𑌿𑌶𑌤𑌶𑌿𑌰-𑌸𑍍𑌸𑌿𑌦𑍍𑌧𑌮𑌧𑍍𑌯𑌾𑌪𑌯𑌨𑍍𑌤𑍀 ।
𑌸𑍍𑌵𑍋𑌚𑍍𑌛𑌿𑌷𑍍𑌟𑌾𑌯𑌾𑌂 𑌸𑍍𑌰𑌜𑌿-𑌨𑌿𑌗𑌲𑌿𑌤𑌂 𑌯𑌾 𑌬𑌲𑌾𑌤𑍍𑌕𑍃𑌤𑍍𑌯 𑌭𑍁𑌙𑍍𑌕𑍍𑌤𑍇
𑌗𑍋𑌦𑌾 𑌤𑌸𑍍𑌯𑍈 𑌨𑌮 𑌇𑌦𑌮𑌿𑌦𑌂 𑌭𑍂𑌯 𑌏𑌵𑌾𑌸𑍍𑌤𑍁 𑌭𑍂𑌯𑌃 ॥
𑌅𑌨𑍍𑌨𑌵𑌯𑌲𑍍 𑌪𑍁𑌤𑍁𑌵𑍈-𑌆𑌣𑍍𑌟𑌾𑌲𑍍 𑌅𑌰𑌙𑍍𑌕𑌰𑌼𑍍𑌕𑍁,
𑌪𑌨𑍍𑌨𑍁 𑌤𑌿𑌰𑍁𑌪𑍍𑌪𑌾𑌵𑍈-𑌪𑍍𑌪𑌲𑍍𑌪𑌤𑌿𑌯𑌮𑍍,
𑌇𑌨𑍍𑌨𑌿𑌚𑍈𑌯𑌾𑌲𑍍 𑌪𑌾𑌟𑌿-𑌕𑍍𑌕𑍋𑌀𑌟𑍁𑌤𑍍𑌤𑌾𑌲𑍍 𑌨𑌰𑌼𑍍-𑌪𑌾𑌮𑌾𑌲𑍈,
𑌪𑍂𑌮𑌾𑌲𑍈 𑌚𑍂𑌟𑌿-𑌕𑍍𑌕𑍋𑌀𑌟𑍁𑌤𑍍𑌤𑌾𑌲𑍈 𑌚𑍍𑌚𑍋𑌀𑌲𑍍𑌲𑍁
𑌚𑍂𑌟𑌿-𑌕𑍍𑌕𑍋𑌀𑌟𑍁𑌤𑍍𑌤 𑌚𑍁𑌟𑌰𑍍𑌕𑍍𑌕𑍋𑌀𑌟𑌿𑌯𑍇! 𑌤𑍋𑌀𑌲𑍍-𑌪𑌾𑌵𑍈,
𑌪𑌾𑌟𑌿-𑌅𑌰𑍁𑌲𑌵𑌲𑍍𑌲 𑌪𑌲𑍍𑌵𑌲𑍈𑌯𑌾𑌯𑍍!,
𑌨𑌾𑌟𑌿𑌨𑍀 𑌵𑍇𑌙𑍍𑌕𑌟𑌵𑌰𑌼𑍍𑌕𑍇𑌀𑌨𑍍𑌨𑍈 𑌵𑌿𑌤𑌿 𑌏𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼 𑌇𑌮𑍍𑌮𑌾𑌰𑍍𑌰𑌮𑍍,
𑌨𑌾𑌂 𑌕𑌟𑌵𑌾 𑌵𑌣𑍍𑌣𑌮𑍇 𑌨𑌲𑍍𑌕𑍁.
1. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌮𑌾𑌰𑍍𑌕ऴ𑌿-𑌤𑍍𑌤𑌿𑌙𑍍𑌕𑌲𑍍 𑌮𑌤𑌿 𑌨𑌿𑌰𑌼𑍈𑌨𑍍𑌤 𑌨𑌨𑍍𑌨𑌾𑌲𑌾𑌲𑍍,
𑌨𑍀𑌰𑌾𑌟-𑌪𑍍𑌪𑍋𑌤𑍁𑌵𑍀𑌰𑍍 𑌪𑍋𑌤𑍁𑌮𑌿𑌨𑍋 𑌨𑍇𑌰𑍍 𑌇ऴ𑍈𑌯𑍀𑌰𑍍,
𑌚𑍀𑌰𑍍-𑌮𑌲𑍍𑌕𑍁𑌂 𑌆𑌯𑍍𑌪𑍍𑌪𑌾𑌟𑌿-𑌚𑍍𑌚𑍇𑌀𑌲𑍍𑌵-𑌚𑍍𑌚𑌿𑌰𑌼𑍁𑌮𑍀𑌰𑍍𑌕𑌾𑌲𑍍,
𑌕𑍂𑌰𑍍 𑌵𑍇𑌲𑍍 𑌕𑍋𑌀𑌟𑍁𑌨𑍍 𑌤𑍋𑌀ऴ𑌿𑌲𑌨𑍍 𑌨𑌨𑍍𑌤𑌕𑍋𑌪𑌨𑍍 𑌕𑍁𑌮𑌰𑌨𑍍,
𑌏𑌰𑌾𑌰𑍍𑌨𑍍𑌤 𑌕𑌣𑍍𑌣𑌿 𑌯𑌚𑍋𑌤𑍈 𑌇𑌲𑌂 𑌚𑌿𑌙𑍍𑌕𑌮𑍍,
𑌕𑌾𑌰𑍍𑌮𑍇𑌨𑌿-𑌚𑍍𑌚𑍇𑌀𑌙𑍍𑌕𑌣𑍍 𑌕𑌤𑌿𑌰𑍍-𑌮𑌤𑌿𑌯𑌂 𑌪𑍋𑌲𑍍 𑌮𑍁𑌕𑌤𑍍𑌤𑌾𑌨𑍍,
𑌨𑌾𑌰𑌾𑌯𑌣𑌨𑍇 𑌨𑌮𑌕𑍍𑌕𑍇 𑌪𑌰𑌼𑍈 𑌤𑌰𑍁𑌵𑌾𑌨𑍍,
𑌪𑌾𑌰𑍋𑌰𑍍 𑌪𑍁𑌕ऴ-𑌪𑍍𑌪𑌟𑌿𑌨𑍍𑌤𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 1 ॥
2. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌵𑍈𑌯𑌤𑍍𑌤𑍁 𑌵𑌾ऴ𑍍𑌵𑍀𑌰𑍍𑌕𑌾𑌲𑍍! 𑌨𑌾𑌮𑍁𑌂 𑌨𑌂 𑌪𑌾𑌵𑍈𑌕𑍍𑌕𑍁,
𑌚𑍇𑌀𑌯𑍍𑌯𑍁𑌂 𑌕𑌿𑌰𑌿𑌚𑍈𑌕𑌲𑍍 𑌕𑍇𑌲𑍀𑌰𑍋,
𑌪𑌾𑌰𑌼𑍍𑌕𑌟𑌲𑍁𑌲𑍍 𑌪𑍈𑌯-𑌤𑍍𑌤𑍁𑌯𑌿𑌨𑍍𑌰𑌼 𑌪𑌰𑌮𑌨𑍍-𑌅𑌟𑌿 𑌪𑌾𑌟𑌿,
𑌨𑍇𑌀𑌯𑍍 𑌉𑌣𑍍𑌣𑍋𑌂 𑌪𑌾𑌲𑍍 𑌉𑌣𑍍𑌣𑍋𑌂 𑌨𑌾𑌟𑍍𑌕𑌾𑌲𑍇 𑌨𑍀𑌰𑍍 𑌆𑌟𑌿,
𑌮𑍈𑌯𑌿𑌟𑍍𑌟𑍇𑌀ऴ𑍁𑌤𑍋𑌂 𑌮𑌲𑌰𑌿𑌟𑍍𑌟𑍁 𑌨𑌾𑌂 𑌮𑍁𑌟𑌿𑌯𑍋𑌮𑍍,
𑌚𑍇𑌀𑌯𑍍𑌯𑌾𑌤𑌨 𑌚𑍇𑌀𑌯𑍍𑌯𑍋𑌂 𑌤𑍀𑌕𑍍𑌕𑍁𑌰𑌼𑌲𑍈 𑌚𑍇𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑍋𑌤𑍋𑌮𑍍,
𑌐𑌯𑌮𑍁𑌂 𑌪𑌿𑌚𑍍𑌚𑍈𑌯𑍁𑌂 𑌆𑌨𑍍𑌤𑌨𑍈𑌯𑍁𑌂 𑌕𑍈 𑌕𑌾𑌟𑍍𑌟𑌿,
𑌉𑌯𑍍𑌯𑍁𑌮𑌾𑌰𑌼𑍇𑌀𑌣𑍍𑌣𑌿 𑌉𑌕𑌨𑍍𑌤𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 2 ॥
3. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌓𑌙𑍍𑌕𑌿 𑌉𑌲𑌕𑌲𑌨𑍍𑌤 𑌉𑌤𑍍𑌤𑌮𑌨𑍍 𑌪𑍇𑌰𑍍 𑌪𑌾𑌟𑌿,
𑌨𑌾𑌙𑍍𑌕𑌲𑍍 𑌨𑌂 𑌪𑌾𑌵𑍈𑌕𑍍𑌕𑍁 𑌚𑍍𑌚𑌾𑌰𑍍𑌰𑌿 𑌨𑍀𑌰𑍍 𑌆𑌟𑌿𑌨𑌾𑌲𑍍,
𑌤𑍀𑌙𑍍𑌕𑌿𑌨𑍍𑌰𑌼𑌿 𑌨𑌾𑌟𑍇𑌀𑌲𑍍𑌲𑌾𑌂 𑌤𑌿𑌙𑍍𑌕𑌲𑍍 𑌮𑍁𑌮𑍍𑌮𑌾𑌰𑌿 𑌪𑍇𑌀𑌯𑍍𑌤𑍁,
𑌓𑌙𑍍𑌕𑍁 𑌪𑍇𑌀𑌰𑌼𑍁𑌞𑍍𑌚𑍇𑌀𑌨𑍍𑌨𑍇𑌀𑌲𑍍 𑌊𑌟𑍁 𑌕𑌯𑌲𑍍 𑌉𑌕𑌲,
𑌪𑍂𑌙𑍍𑌕𑍁𑌵𑌲𑍈 𑌪𑍍𑌪𑍋𑌤𑌿𑌲𑍍 𑌪𑍋𑌀𑌰𑌼𑌿𑌵𑌣𑍍𑌟𑍁 𑌕𑌣𑍍 𑌪𑌟𑍁𑌪𑍍𑌪,
𑌤𑍇𑌙𑍍𑌕𑌾𑌤𑍇 𑌪𑍁𑌕𑍍𑌕𑌿𑌰𑍁𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌚𑍀𑌰𑍍𑌤𑍍𑌤 𑌮𑍁𑌲𑍈 𑌪𑌰𑍍𑌰𑌿 𑌵𑌾𑌙𑍍𑌕,
𑌕𑍁𑌟𑌂 𑌨𑌿𑌰𑌼𑍈𑌕𑍍𑌕𑍁𑌂 𑌵𑌲𑍍𑌲𑌲𑍍 𑌪𑍇𑌀𑌰𑍁𑌂 𑌪𑌚𑍁𑌕𑍍𑌕𑌲𑍍,
𑌨𑍀𑌙𑍍𑌕𑌾𑌤 𑌚𑍇𑌀𑌲𑍍𑌵𑌂 𑌨𑌿𑌰𑌼𑍈𑌨𑍍𑌤𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 3 ॥
4. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌆ऴ𑌿 𑌮ऴ𑍈𑌕𑍍𑌕𑌣𑍍𑌣𑌾! 𑌓𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁 𑌨𑍀 𑌕𑍈 𑌕𑌰𑌵𑍇𑌲𑍍,
𑌆ऴ𑌿 𑌉𑌲𑍍 𑌪𑍁𑌕𑍍𑌕𑍁 𑌮𑍁𑌕𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌕𑍋𑌀𑌟𑌾𑌰𑍍𑌤𑍍𑌤𑍇𑌰𑌼𑌿,
𑌊ऴ𑌿 𑌮𑍁𑌤𑌲𑍍𑌵𑌨𑍍 𑌉𑌰𑍁𑌵𑌂 𑌪𑍋𑌲𑍍 𑌮𑍇𑌀𑌯𑍍 𑌕𑌰𑌼𑍁𑌤𑍍𑌤𑍁,
𑌪𑌾ऴ𑌿𑌯𑌨𑍍 𑌤𑍋𑌲𑍁𑌟𑍈 𑌪𑍍𑌪𑌰𑌼𑍍𑌪𑌨𑌾𑌪𑌨𑍍 𑌕𑍈𑌯𑌿𑌲𑍍,
𑌆ऴ𑌿 𑌪𑍋𑌲𑍍 𑌮𑌿𑌨𑍍𑌨𑌿 𑌵𑌲𑌮𑍍𑌪𑍁𑌰𑌿 𑌪𑍋𑌲𑍍 𑌨𑌿𑌨𑍍𑌰𑌼𑌤𑌿𑌰𑍍𑌨𑍍𑌤𑍁,
𑌤𑌾ऴ𑌾𑌤𑍇 𑌚𑌾𑌰𑍍𑌙𑍍𑌕𑌂 𑌉𑌤𑍈𑌤𑍍𑌤 𑌚𑌰𑌮ऴ𑍈 𑌪𑍋𑌲𑍍,
𑌵𑌾ऴ 𑌉𑌲𑌕𑌿𑌨𑌿𑌲𑍍 𑌪𑍇𑌀𑌯𑍍𑌤𑌿𑌟𑌾𑌯𑍍,
𑌨𑌾𑌙𑍍𑌕𑌲𑍁𑌂 𑌮𑌾𑌰𑍍𑌕ऴ𑌿 𑌨𑍀𑌰𑌾𑌟 𑌮𑌕𑌿ऴ𑍍𑌨𑍍𑌤𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 4 ॥
5. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌮𑌾𑌯𑌨𑍈 𑌮𑌨𑍍𑌨𑍁 𑌵𑌟𑌮𑌤𑍁𑌰𑍈 𑌮𑍈𑌨𑍍𑌤𑌨𑍈,
𑌤𑍂𑌯 𑌪𑍇𑌀𑌰𑍁𑌨𑍀𑌰𑍍 𑌯𑌮𑍁𑌨𑍈 𑌤𑍍𑌤𑍁𑌰𑌼𑍈𑌵𑌨𑍈,
𑌆𑌯𑌰𑍍 𑌕𑍁𑌲𑌤𑍍𑌤𑌿𑌨𑌿𑌲𑍍 𑌤𑍋𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁𑌂 𑌅𑌣𑌿 𑌵𑌿𑌲𑌕𑍍𑌕𑍈,
𑌤𑌾𑌯𑍈 𑌕𑍍𑌕𑍁𑌟𑌲𑍍 𑌵𑌿𑌲𑌕𑍍𑌕𑌂 𑌚𑍇𑌀𑌯𑍍𑌤 𑌤𑌾𑌮𑍋𑌤𑌰𑌨𑍈,
𑌤𑍂𑌯𑍋𑌮𑌾𑌯𑍍 𑌵𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌨𑌾𑌂 𑌤𑍂𑌮𑌲𑌰𑍍 𑌤𑍂𑌵𑌿 𑌤𑍍𑌤𑍋𑌀ऴ𑍁𑌤𑍁,
𑌵𑌾𑌯𑌿𑌨𑌾𑌲𑍍 𑌪𑌾𑌟𑌿 𑌮𑌨𑌤𑍍𑌤𑌿𑌨𑌾𑌲𑍍 𑌚𑌿𑌨𑍍𑌤𑌿𑌕𑍍𑌕,
𑌪𑍋𑌯 𑌪𑌿ऴ𑍈𑌯𑍁𑌂 𑌪𑍁𑌕𑍁𑌤𑌰𑍁𑌵𑌾𑌨𑍍 𑌨𑌿𑌨𑍍𑌰𑌼𑌨𑌵𑍁𑌮𑍍,
𑌤𑍀𑌯𑌿𑌨𑌿𑌲𑍍 𑌤𑍂𑌚𑌾𑌕𑍁𑌂 𑌚𑍇𑌀𑌪𑍍𑌪𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 5 ॥
6. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌪𑍁𑌲𑍍𑌲𑍁𑌂 𑌚𑌿𑌲𑌮𑍍𑌪𑌿𑌨 𑌕𑌾𑌣𑍍 𑌪𑍁𑌲𑍍𑌲𑌰𑍈𑌯𑌨𑍍 𑌕𑍋𑌯𑌿𑌲𑍍,
𑌵𑍇𑌀𑌲𑍍𑌲𑍈 𑌵𑌿𑌲𑌿 𑌚𑌙𑍍𑌕𑌿𑌨𑍍 𑌪𑍇𑌰𑍍 𑌅𑌰𑌵𑌂 𑌕𑍇𑌟𑍍𑌟𑌿𑌲𑍈𑌯𑍋,
𑌪𑌿𑌲𑍍𑌲𑌾𑌯𑍍! 𑌏𑌀ऴ𑍁𑌨𑍍𑌤𑌿𑌰𑌾𑌯𑍍 𑌪𑍇𑌯𑍍𑌮𑍁𑌲𑍈 𑌨𑌞𑍍𑌚𑍁𑌣𑍍𑌟𑍁,
𑌕𑌲𑍍𑌲 𑌚𑍍𑌚𑌕𑌟𑌂 𑌕𑌲𑌕𑍍𑌕ऴ𑌿𑌯 𑌕𑍍𑌕𑌾𑌲𑍋𑌚𑍍𑌚𑌿,
𑌵𑍇𑌀𑌲𑍍𑌲𑌤𑍍𑌤𑌰𑌵𑌿𑌲𑍍 𑌤𑍁𑌯𑌿𑌲𑍍 𑌅𑌮𑌰𑍍𑌨𑍍𑌤 𑌵𑌿𑌤𑍍𑌤𑌿𑌨𑍈,
𑌉𑌲𑍍𑌲𑌤𑍍𑌤𑍁 𑌕𑍍𑌕𑍋𑌀𑌣𑍍𑌟𑍁 𑌮𑍁𑌨𑌿𑌵𑌰𑍍𑌕𑌲𑍁𑌂 𑌯𑍋𑌕𑌿𑌕𑌲𑍁𑌮𑍍,
𑌮𑍇𑌀𑌲𑍍𑌲 𑌏𑌀ऴ𑍁𑌨𑍍𑌤𑌰𑌿 𑌏𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼 𑌪𑍇𑌰𑍍 𑌅𑌰𑌵𑌮𑍍,
𑌉𑌲𑍍𑌲𑌂 𑌪𑍁𑌕𑍁𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌕𑍁𑌲𑌿𑌰𑍍𑌨𑍍𑌤𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 6 ॥
7. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌕𑍀𑌚𑍁 𑌕𑍀𑌚𑍇𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑍇𑌀𑌙𑍍𑌕𑍁𑌂 𑌆𑌨𑍈𑌚𑍍𑌚𑌾𑌤𑍍𑌤𑌨𑍍,
𑌕𑌲𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌪𑍇𑌚𑌿𑌨 𑌪𑍇𑌚𑍍𑌚𑌰𑌵𑌂 𑌕𑍇𑌟𑍍𑌟𑌿𑌲𑍈𑌯𑍋 𑌪𑍇𑌯𑍍 𑌪𑍍𑌪𑍇𑌀𑌣𑍍𑌣𑍇,
𑌕𑌾𑌚𑍁𑌂 𑌪𑌿𑌰𑌼𑌪𑍍𑌪𑍁𑌂 𑌕𑌲 𑌕𑌲𑌪𑍍𑌪 𑌕𑍍𑌕𑍈 𑌪𑍇𑌰𑍍𑌤𑍍𑌤𑍁,
𑌵𑌾𑌚 𑌨𑌰𑌼𑍁𑌂 𑌕𑍁ऴ𑌲𑍍 𑌆𑌯𑍍𑌚𑍍𑌚𑌿𑌯𑌰𑍍,
𑌮𑌤𑍍𑌤𑌿𑌨𑌾𑌲𑍍 𑌓𑌚𑍈 𑌪𑌟𑍁𑌤𑍍𑌤 𑌤𑌯𑌿𑌰𑍍 𑌅𑌰𑌵𑌂 𑌕𑍇𑌟𑍍𑌟𑌿𑌲𑍈𑌯𑍋,
𑌨𑌾𑌯𑌕 𑌪𑍍𑌪𑍇𑌀𑌣𑍍 𑌪𑌿𑌲𑍍𑌲𑌾𑌯𑍍! 𑌨𑌾𑌰𑌾𑌯𑌣𑌨𑍍 𑌮𑍂𑌰𑍍𑌤𑍍𑌤𑌿,
𑌕𑍇𑌚𑌵𑌨𑍈 𑌪𑍍𑌪𑌾𑌟𑌵𑍁𑌂 𑌨𑍀 𑌕𑍇𑌟𑍍𑌟𑍇 𑌕𑌿𑌟𑌤𑍍𑌤𑌿𑌯𑍋,
𑌤𑍇𑌚𑌂 𑌉𑌟𑍈𑌯𑌾𑌯𑍍! 𑌤𑌿𑌰𑌼𑌵𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 7 ॥
8. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌕𑍀ऴ𑍍𑌵𑌾𑌨𑌂 𑌵𑍇𑌀𑌲𑍍𑌲𑍇𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑍇𑌀𑌰𑍁𑌮𑍈 𑌚𑌿𑌰𑌼𑍁 𑌵𑍀𑌟𑍁,
𑌮𑍇𑌯𑍍𑌵𑌾𑌨𑍍 𑌪𑌰𑌨𑍍𑌤𑌨 𑌕𑌾𑌣𑍍 𑌮𑌿𑌕𑍍𑌕𑍁𑌲𑍍𑌲 𑌪𑌿𑌲𑍍𑌲𑍈𑌕𑌲𑍁𑌮𑍍,
𑌪𑍋𑌵𑌾𑌨𑍍 𑌪𑍋𑌕𑌿𑌨𑍍𑌰𑌼𑌾𑌰𑍈 𑌪𑍍𑌪𑍋𑌕𑌾𑌮𑌲𑍍 𑌕𑌾𑌤𑍍𑌤𑍁,
𑌉𑌨𑍍𑌨𑍈 𑌕𑍍𑌕𑍂𑌵𑍁𑌵𑌾𑌨𑍍 𑌵𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌨𑌿𑌨𑍍𑌰𑌼𑍋𑌮𑍍,
𑌕𑍋𑌤𑍁 𑌕𑌲𑌂 𑌉𑌟𑍈𑌯 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍! 𑌏𑌀ऴ𑍁𑌨𑍍𑌤𑌿𑌰𑌾𑌯𑍍 𑌪𑌾𑌟𑌿 𑌪𑍍𑌪𑌰𑌼𑍈 𑌕𑍋𑌀𑌣𑍍𑌟𑍁,
𑌮𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 𑌪𑌿𑌲𑌨𑍍𑌤𑌾𑌨𑍈 𑌮𑌲𑍍𑌲𑌰𑍈 𑌮𑌾𑌟𑍍𑌟𑌿𑌯,
𑌤𑍇𑌵𑌾𑌤𑌿𑌤𑍇𑌵𑌨𑍈 𑌚𑍍𑌚𑍇𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁 𑌨𑌾𑌂 𑌚𑍇𑌵𑌿𑌤𑍍𑌤𑌾𑌲𑍍,
𑌆𑌵𑌾 𑌏𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑌾𑌰𑌾𑌯𑍍𑌨𑍍𑌤𑌰𑍁𑌲𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 8 ॥
9. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌤𑍂𑌮𑌣𑌿 𑌮𑌾𑌟𑌤𑍍𑌤𑍁 𑌚𑍍𑌚𑍁𑌰𑍍𑌰𑍁𑌂 𑌵𑌿𑌲𑌕𑍍𑌕𑍇𑌀𑌰𑌿𑌯,
𑌤𑍂𑌪𑌂 𑌕𑌮ऴ 𑌤𑍍𑌤𑍁𑌯𑌿𑌲𑍍 𑌅𑌣𑍈𑌮𑍇𑌲𑍍 𑌕𑌣𑍍 𑌵𑌲𑌰𑍁𑌮𑍍,
𑌮𑌾𑌮𑌾𑌨𑍍 𑌮𑌕𑌲𑍇! 𑌮𑌣𑌿 𑌕𑍍𑌕𑌤𑌵𑌂 𑌤𑌾𑌲𑍍 𑌤𑌿𑌰𑌼𑌵𑌾𑌯𑍍,
𑌮𑌾𑌮𑍀𑌰𑍍! 𑌅𑌵𑌲𑍈 𑌏𑌀ऴ𑍁𑌪𑍍𑌪𑍀𑌰𑍋,
𑌉𑌨𑍍 𑌮𑌕𑌲𑍍 𑌤𑌾𑌨𑍍 𑌊𑌮𑍈𑌯𑍋 𑌅𑌨𑍍𑌰𑌼𑌿 𑌚𑍍𑌚𑍇𑌀𑌵𑌿𑌟𑍋 𑌅𑌨𑌨𑍍𑌤𑌲𑍋,
𑌏𑌮 𑌪𑍍𑌪𑍇𑌀𑌰𑍁𑌨𑍍 𑌤𑍁𑌯𑌿𑌲𑍍 𑌮𑌨𑍍𑌤𑌿𑌰 𑌪𑍍𑌪𑌟𑍍𑌟𑌾𑌲𑍋,
𑌮𑌾𑌮𑌾𑌯𑌨𑍍 𑌮𑌾𑌤𑌵𑌨𑍍 𑌵𑍈𑌕𑍁𑌨𑍍𑌤𑌨𑍍 𑌏𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑍇𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁,
𑌨𑌾𑌮𑌂 𑌪𑌲𑌵𑍁𑌂 𑌨𑌵𑌿𑌨𑍍𑌰𑌼𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 9 ॥
10. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌨𑍋𑌰𑍍𑌰𑍁 𑌚𑍍𑌚𑍁𑌵𑌰𑍍𑌕𑍍𑌕𑌂 𑌪𑍁𑌕𑍁𑌕𑌿𑌨𑍍𑌰𑌼 𑌅𑌮𑍍𑌮𑌨𑌾𑌯𑍍,
𑌮𑌾𑌰𑍍𑌰𑌮𑍁𑌂 𑌤𑌾𑌰𑌾𑌰𑍋 𑌵𑌾𑌚𑌲𑍍 𑌤𑌿𑌰𑌼𑌵𑌾𑌤𑌾𑌰𑍍,
𑌨𑌾𑌰𑍍𑌰 𑌤𑍍𑌤𑍁ऴ𑌾𑌯𑍍 𑌮𑍁𑌟𑌿 𑌨𑌾𑌰𑌾𑌯𑌣𑌨𑍍,
𑌨𑌮𑍍𑌮𑌾𑌲𑍍 𑌪𑍋𑌰𑍍𑌰 𑌪𑍍𑌪𑌰𑌼𑍈 𑌤𑌰𑍁𑌂 𑌪𑍁𑌣𑍍𑌣𑌿𑌯𑌨𑌾𑌲𑍍,
𑌪𑌣𑍍𑌟𑍋𑌀𑌰𑍁 𑌨𑌾𑌲𑍍 𑌕𑍂𑌰𑍍𑌰𑌤𑍍𑌤𑌿𑌨𑍍 𑌵𑌾𑌯𑍍 𑌵𑍀ऴ𑍍𑌨𑍍𑌤 𑌕𑍁𑌮𑍍𑌪𑌕𑌰𑌣𑌨𑍁𑌮𑍍,
𑌤𑍋𑌰𑍍𑌰𑍁𑌂 𑌉𑌨𑌕𑍍𑌕𑍇 𑌪𑍇𑌀𑌰𑍁𑌨𑍍 𑌤𑍁𑌯𑌿𑌲𑍍 𑌤𑌾𑌨𑍍 𑌤𑌨𑍍𑌤𑌾𑌨𑍋,
𑌆𑌰𑍍𑌰 𑌅𑌨𑌨𑍍𑌤𑌲𑍍 𑌉𑌟𑍈𑌯𑌾𑌯𑍍! 𑌅𑌰𑍁𑌙𑍍𑌕𑌲𑌮𑍇,
𑌤𑍇𑌰𑍍𑌰𑌮𑌾𑌯𑍍 𑌵𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌤𑌿𑌰𑌼𑌵𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 10 ॥
11. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌕𑌰𑍍𑌰𑍁 𑌕𑍍𑌕𑌰𑌼𑌵𑍈 𑌕𑍍𑌕𑌣𑌙𑍍𑌕𑌲𑍍 𑌪𑌲 𑌕𑌰𑌼𑌨𑍍𑌤𑍁,
𑌚𑍇𑌀𑌰𑍍𑌰𑌾𑌰𑍍 𑌤𑌿𑌰𑌼𑌲𑍍 𑌅ऴ𑌿𑌯 𑌚𑍍𑌚𑍇𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁 𑌚𑍇𑌀𑌰𑍁 𑌚𑍍𑌚𑍇𑌀𑌯𑍍𑌯𑍁𑌮𑍍,
𑌕𑍁𑌰𑍍𑌰𑌮𑍍 𑌓𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑌿𑌲𑍍𑌲𑌾𑌤 𑌕𑍋𑌵𑌲𑌰𑍍 𑌤𑌂 𑌪𑍋𑌀𑌰𑌼𑍍 𑌕𑍋𑌀𑌟𑌿𑌯𑍇,
𑌪𑍁𑌰𑍍𑌰𑌰𑌵𑌲𑍍𑌕𑍁𑌲𑍍 𑌪𑍁𑌨𑌮𑌯𑌿𑌲𑍇! 𑌪𑍋𑌤𑌰𑌾𑌯𑍍,
𑌚𑍁𑌰𑍍𑌰𑌤𑍍𑌤𑍁 𑌤𑍍𑌤𑍋ऴ𑌿𑌮𑌾𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌲𑍍𑌲𑌾𑌰𑍁𑌂 𑌵𑌨𑍍𑌤𑍁,
𑌨𑌿𑌨𑍍 𑌮𑍁𑌰𑍍𑌰𑌂 𑌪𑍁𑌕𑍁𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌮𑍁𑌕𑌿𑌲𑍍𑌵𑌣𑍍𑌣𑌨𑍍 𑌪𑍇𑌰𑍍 𑌪𑌾𑌟,
𑌚𑌿𑌰𑍍𑌰𑌾𑌤𑍇 𑌪𑍇𑌚𑌾𑌤𑍇 𑌚𑍇𑌀𑌲𑍍𑌵 𑌪𑍍𑌪𑍇𑌀𑌣𑍍𑌟𑌾𑌟𑍍𑌟𑌿,
𑌨𑍀 𑌏𑌀𑌰𑍍𑌰𑍁𑌕𑍍𑌕𑍁𑌰𑌼𑌙𑍍𑌕𑍁𑌂 𑌪𑍋𑌀𑌰𑍁𑌲𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 11 ॥
12. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌕𑌨𑍈𑌤𑍍𑌤𑌿𑌲𑌂 𑌕𑌰𑍍𑌰𑍇𑌀𑌰𑍁𑌮𑍈 𑌕𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁𑌕𑍍𑌕𑌿𑌰𑌙𑍍𑌕𑌿,
𑌨𑌿𑌨𑍈𑌤𑍍𑌤𑍁 𑌮𑍁𑌲𑍈 𑌵ऴ𑌿𑌯𑍇 𑌨𑌿𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁 𑌪𑌾𑌲𑍍 𑌚𑍋𑌰,
𑌨𑌨𑍈𑌤𑍍𑌤𑌿𑌲𑍍𑌲𑌂 𑌚𑍇𑌰𑌼𑌾𑌕𑍍𑌕𑍁𑌂 𑌨𑌰𑌼𑍍𑌚𑍇𑌀𑌲𑍍𑌵𑌨𑍍 𑌤𑌙𑍍𑌕𑌾𑌯𑍍,
𑌪𑌨𑌿 𑌤𑍍𑌤𑌲𑍈 𑌵𑍀ऴ 𑌨𑌿𑌨𑍍 𑌵𑌾𑌚𑌰𑌼𑍍 𑌕𑌟𑍈 𑌪𑌰𑍍𑌰𑌿,
𑌚𑌿𑌨𑌤𑍍𑌤𑌿𑌨𑌾𑌲𑍍 𑌤𑍇𑌀𑌨𑍍 𑌇𑌲𑌙𑍍𑌕𑍈 𑌕𑍍𑌕𑍋𑌮𑌾𑌨𑍈 𑌚𑍍𑌚𑍇𑌀𑌰𑍍𑌰,
𑌮𑌨𑌤𑍍𑌤𑍁𑌕𑍍𑌕𑌿𑌨𑌿𑌯𑌾𑌨𑍈 𑌪𑍍𑌪𑌾𑌟𑌵𑍁𑌂 𑌨𑍀 𑌵𑌾𑌯𑍍 𑌤𑌿𑌰𑌼𑌵𑌾𑌯𑍍,
𑌇𑌨𑌿 𑌤𑍍𑌤𑌾𑌨𑍍 𑌏𑌀ऴ𑍁𑌨𑍍𑌤𑌿𑌰𑌾𑌯𑍍 𑌈𑌤𑍇𑌀𑌨𑍍𑌨 𑌪𑍇𑌰𑍍 𑌉𑌰𑌼𑌕𑍍𑌕𑌮𑍍,
𑌅𑌨𑍈𑌤𑍍𑌤𑌿𑌲𑍍𑌲𑌤𑍍𑌤𑌾𑌰𑍁𑌂 𑌅𑌰𑌼𑌿𑌨𑍍𑌤𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 12 ॥
13. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌪𑍁𑌲𑍍𑌲𑌿𑌨𑍍 𑌵𑌾𑌯𑍍 𑌕𑍀𑌣𑍍𑌟𑌾𑌨𑍈 𑌪𑍍𑌪𑍋𑌀𑌲𑍍𑌲𑌾 𑌅𑌰𑌕𑍍𑌕𑌨𑍈,
𑌕𑌿𑌲𑍍𑌲𑌿 𑌕𑍍𑌕𑌲𑍈𑌨𑍍𑌤𑌾𑌨𑍈 𑌕𑍍𑌕𑍀𑌰𑍍𑌤𑍍𑌤𑌿𑌮𑍈 𑌪𑌾𑌟𑌿 𑌪𑍍𑌪𑍋𑌯𑍍,
𑌪𑌿𑌲𑍍𑌲𑍈𑌕𑌲𑍍 𑌏𑌀𑌲𑍍𑌲𑌾𑌰𑍁𑌂 𑌪𑌾𑌵𑍈 𑌕𑍍𑌕𑌲𑌂 𑌪𑍁𑌕𑍍𑌕𑌾𑌰𑍍,
𑌵𑍇𑌀𑌲𑍍𑌲𑌿 𑌏𑌀ऴ𑍁𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌵𑌿𑌯𑌾ऴ𑌂 𑌉𑌰𑌼𑌙𑍍𑌕𑌿𑌰𑍍𑌰𑍁,
𑌪𑍁𑌲𑍍𑌲𑍁𑌂 𑌚𑌿𑌲𑌮𑍍𑌪𑌿𑌨 𑌕𑌾𑌣𑍍 𑌪𑍋𑌤𑌰𑌿 𑌕𑍍𑌕𑌣𑍍𑌣𑌿𑌨𑌾𑌯𑍍,
𑌕𑍁𑌲𑍍𑌲 𑌕𑍍𑌕𑍁𑌲𑌿𑌰 𑌕𑍍𑌕𑍁𑌟𑍈𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌨𑍀𑌰𑍍 𑌆𑌟𑌾𑌤𑍇,
𑌪𑌲𑍍𑌲𑌿 𑌕𑍍𑌕𑌿𑌟𑌤𑍍𑌤𑌿𑌯𑍋 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍! 𑌨𑍀 𑌨𑌨𑍍𑌨𑌾𑌲𑌾𑌲𑍍,
𑌕𑌲𑍍𑌲𑌂 𑌤𑌵𑌿𑌰𑍍𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌕𑌲𑌨𑍍𑌤𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 13 ॥
14. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌉𑌙𑍍𑌕𑌲𑍍 𑌪𑍁ऴ𑍈𑌕𑍍𑌕𑌟𑍈 𑌤𑍍𑌤𑍋𑌟𑍍𑌟𑌤𑍍𑌤𑍁 𑌵𑌾𑌵𑌿𑌯𑍁𑌲𑍍,
𑌚𑍇𑌀𑌙𑍍𑌕ऴ𑍁𑌨𑍀𑌰𑍍 𑌵𑌾𑌯𑍍 𑌨𑍇𑌀𑌕𑌿ऴ𑍍𑌨𑍍𑌤𑌾𑌮𑍍𑌪𑌲𑍍 𑌵𑌾𑌯𑍍 𑌕𑍂𑌮𑍍𑌪𑌿𑌨 𑌕𑌾𑌣𑍍,
𑌚𑍇𑌀𑌙𑍍𑌕𑌲𑍍 𑌪𑍋𑌀𑌟𑌿 𑌕𑍍𑌕𑍂𑌰𑍈 𑌵𑍇𑌀𑌣𑍍𑌪𑌰𑌼𑍍 𑌤𑌵𑌤𑍍𑌤𑌵𑌰𑍍,
𑌤𑌙𑍍𑌕𑌲𑍍 𑌤𑌿𑌰𑍁𑌕𑍍𑌕𑍋𑌯𑌿𑌰𑌼𑍍 𑌚𑌙𑍍𑌕𑌿𑌟𑍁𑌵𑌾𑌨𑍍 𑌪𑍋𑌤𑌨𑍍𑌤𑌾𑌰𑍍,
𑌏𑌀𑌙𑍍𑌕𑌲𑍈 𑌮𑍁𑌨𑍍𑌨𑌮𑍍 𑌏𑌀ऴ𑍁𑌪𑍍𑌪𑍁𑌵𑌾𑌨𑍍 𑌵𑌾𑌯𑍍 𑌪𑍇𑌚𑍁𑌮𑍍,
𑌨𑌙𑍍𑌕𑌾𑌯𑍍! 𑌏𑌀ऴ𑍁𑌨𑍍𑌤𑌿𑌰𑌾𑌯𑍍 𑌨𑌾𑌣𑌾𑌤𑌾𑌯𑍍! 𑌨𑌾𑌵𑍁𑌟𑍈𑌯𑌾𑌯𑍍,
𑌚𑌙𑍍𑌕𑍋𑌀𑌟𑍁 𑌚𑌕𑍍𑌕𑌰𑌂 𑌏𑌨𑍍𑌤𑍁𑌂 𑌤𑌟𑌕𑍍𑌕𑍈𑌯𑌨𑍍,
𑌪𑌙𑍍𑌕𑌯 𑌕𑍍𑌕𑌣𑍍𑌣𑌾𑌨𑍈 𑌪𑍍𑌪𑌾𑌟𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 14 ॥
15. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌏𑌀𑌲𑍍𑌲𑍇! 𑌇𑌲𑌂 𑌕𑌿𑌲𑌿𑌯𑍇! 𑌇𑌨𑍍𑌨𑌂 𑌉𑌰𑌼𑌙𑍍𑌕𑍁𑌤𑌿𑌯𑍋,
𑌚𑌿𑌲𑍍 𑌏𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼ऴ𑍈𑌯𑍇𑌨𑍍𑌮𑌿𑌨𑍍 𑌨𑌙𑍍𑌕𑍈𑌮𑍀𑌰𑍍! 𑌪𑍋𑌤𑌰𑍁𑌕𑌿𑌨𑍍𑌰𑌼𑍇𑌨𑍍,
𑌵𑌲𑍍𑌲𑍈 𑌉𑌨𑍍 𑌕𑌟𑍍𑌟𑍁𑌰𑍈𑌕𑌲𑍍 𑌪𑌣𑍍𑌟𑍇 𑌉𑌨𑍍 𑌵𑌾𑌯𑌰𑌼𑌿𑌤𑍁𑌮𑍍,
𑌵𑌲𑍍𑌲𑍀𑌰𑍍𑌕𑌲𑍍 𑌨𑍀𑌙𑍍𑌕𑌲𑍇 𑌨𑌾𑌨𑍇 𑌤𑌾𑌨𑍍 𑌆𑌯𑌿𑌟𑍁𑌕,
𑌓𑌀𑌲𑍍𑌲𑍈 𑌨𑍀 𑌪𑍋𑌤𑌾𑌯𑍍 𑌉𑌨𑌕𑍍𑌕𑍇𑌀𑌨𑍍𑌨 𑌵𑍇𑌰𑌼𑍁𑌟𑍈𑌯𑍈,
𑌏𑌀𑌲𑍍𑌲𑌾𑌰𑍁𑌂 𑌪𑍋𑌨𑍍𑌤𑌾𑌰𑍋 𑌪𑍋𑌨𑍍𑌤𑌾𑌰𑍍 𑌪𑍋𑌨𑍍𑌤𑍇𑌀𑌣𑍍𑌣𑌿𑌕𑍍𑌕𑍋𑌀𑌲𑍍,
𑌵𑌲𑍍𑌲𑌾𑌨𑍈 𑌕𑍋𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑌾𑌨𑍈 𑌮𑌾𑌰𑍍𑌰𑌾𑌰𑍈 𑌮𑌾𑌰𑍍𑌰ऴ𑌿𑌕𑍍𑌕 𑌵𑌲𑍍𑌲𑌾𑌨𑍈,
𑌮𑌾𑌯𑌨𑍈 𑌪𑍍𑌪𑌾𑌟𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 15 ॥
16. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌨𑌾𑌯𑌕𑌨𑌾𑌯𑍍 𑌨𑌿𑌨𑍍𑌰𑌼 𑌨𑌨𑍍𑌤𑌕𑍋𑌪𑌨𑍁𑌟𑍈𑌯 𑌕𑍋𑌯𑌿𑌲𑍍 𑌕𑌾𑌪𑍍𑌪𑌾𑌨𑍇!,
𑌕𑍋𑌀𑌟𑌿 𑌤𑍍𑌤𑍋𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁𑌂 𑌤𑍋𑌰𑌣 𑌵𑌾𑌯𑌿𑌲𑍍 𑌕𑌾𑌪𑍍𑌪𑌾𑌨𑍇!,
𑌮𑌣𑌿𑌕𑍍𑌕𑌤𑌵𑌂 𑌤𑌾𑌲𑍍 𑌤𑌿𑌰𑌼𑌵𑌾𑌯𑍍,
𑌆𑌯𑌰𑍍 𑌚𑌿𑌰𑌼𑍁𑌮𑌿𑌯𑌰𑍋𑌮𑍁𑌕𑍍𑌕𑍁,
𑌅𑌰𑌼𑍈 𑌪𑌰𑌼𑍈 𑌮𑌾𑌯𑌨𑍍 𑌮𑌣𑌿𑌵𑌣𑍍𑌣𑌨𑍍 𑌨𑍇𑌀𑌨𑍍𑌨𑌲𑍇 𑌵𑌾𑌯𑍍 𑌨𑍇𑌰𑍍𑌨𑍍𑌤𑌾𑌨𑍍,
𑌤𑍂𑌯𑍋𑌮𑌾𑌯𑍍 𑌵𑌨𑍍𑌤𑍋𑌂 𑌤𑍁𑌯𑌿𑌲𑍍 𑌏𑌀ऴ 𑌪𑍍𑌪𑌾𑌟𑍁𑌵𑌾𑌨𑍍,
𑌵𑌾𑌯𑌾𑌲𑍍 𑌮𑍁𑌨𑍍𑌨𑌂 𑌮𑍁𑌨𑍍𑌨𑌂 𑌮𑌾𑌰𑍍𑌰𑌾𑌤𑍇 𑌅𑌮𑍍𑌮𑌾,
𑌨𑍀 𑌨𑍇𑌯 𑌨𑌿𑌲𑍈 𑌕𑍍𑌕𑌤𑌵𑌂 𑌨𑍀𑌕𑍍𑌕𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 16 ॥
17. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌅𑌮𑍍𑌪𑌰𑌮𑍇 𑌤𑌣𑍍𑌣𑍀𑌰𑍇 𑌚𑍋𑌰𑌼𑍇 𑌅𑌰𑌼𑌂 𑌚𑍇𑌀𑌯𑍍𑌯𑍁𑌮𑍍,
𑌏𑌀𑌂 𑌪𑍇𑌀𑌰𑍁𑌮𑌾𑌨𑍍 𑌨𑌨𑍍𑌤𑌕𑍋𑌪𑌾𑌲𑌾! 𑌏𑌀ऴ𑍁𑌨𑍍𑌤𑌿𑌰𑌾𑌯𑍍,
𑌕𑍋𑌀𑌮𑍍𑌪𑌨𑌾𑌰𑍍𑌕𑍍𑌕𑍇𑌀𑌲𑍍𑌲𑌾𑌂 𑌕𑍋𑌀ऴ𑍁𑌨𑍍𑌤𑍇! 𑌕𑍁𑌲 𑌵𑌿𑌲𑌕𑍍𑌕𑍇,
𑌏𑌀𑌂 𑌪𑍇𑌀𑌰𑍁𑌮𑌾𑌟𑍍𑌟𑌿 𑌯𑌚𑍋𑌤𑌾𑌯𑍍! 𑌅𑌰𑌼𑌿𑌵𑍁𑌰𑌼𑌾𑌯𑍍,
𑌅𑌮𑍍𑌪𑌰𑌂 𑌊𑌟𑌰𑌼𑍁𑌤𑍍𑌤𑍋𑌙𑍍𑌕𑌿 𑌉𑌲𑌕𑌲𑌨𑍍𑌤,
𑌉𑌮𑍍𑌪𑌰𑍍 𑌕𑍋𑌮𑌾𑌨𑍇! 𑌉𑌰𑌼𑌙𑍍𑌕𑌾𑌤𑍇𑌀ऴ𑍁𑌨𑍍𑌤𑌿𑌰𑌾𑌯𑍍,
𑌚𑍇𑌀𑌂 𑌪𑍋𑌀𑌰𑌼𑍍 𑌕ऴ𑌲𑍍 𑌅𑌟𑌿 𑌚𑍍𑌚𑍇𑌀𑌲𑍍𑌵𑌾 𑌪𑌲𑌤𑍇𑌵𑌾!,
𑌉𑌮𑍍𑌪𑌿𑌯𑍁𑌂 𑌨𑍀𑌯𑍁𑌂 𑌉𑌰𑌼𑌙𑍍𑌕𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 17 ॥
18. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌉𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌮𑌤 𑌕𑌲𑌿𑌰𑍍𑌰𑌨𑍍 𑌓𑌟𑌾𑌤 𑌤𑍋𑌲𑍍 𑌵𑌲𑌿𑌯𑌨𑍍,
𑌨𑌨𑍍𑌤𑌕𑍋𑌪𑌾𑌲𑌨𑍍 𑌮𑌰𑍁𑌮𑌕𑌲𑍇! 𑌨𑌪𑍍𑌪𑌿𑌨𑍍𑌨𑌾𑌯𑍍!,
𑌕𑌨𑍍𑌤𑌂 𑌕𑌮ऴ𑍁𑌂 𑌕𑍁ऴ𑌲𑌿! 𑌕𑌟𑍈 𑌤𑌿𑌰𑌼𑌵𑌾𑌯𑍍,
𑌵𑌨𑍍𑌤𑍇𑌀𑌙𑍍𑌕𑍁𑌂 𑌕𑍋ऴ𑌿 𑌅ऴ𑍈𑌤𑍍𑌤𑌨 𑌕𑌾𑌣𑍍,
𑌮𑌾𑌤𑌵𑌿 𑌪𑍍𑌪𑌨𑍍𑌤𑌲𑍍 𑌮𑍇𑌲𑍍 𑌪𑌲𑍍 𑌕𑌾𑌲𑍍 𑌕𑍁𑌯𑌿𑌲𑍍 𑌇𑌨𑌙𑍍𑌕𑌲𑍍 𑌕𑍂𑌵𑌿𑌨 𑌕𑌾𑌣𑍍,
𑌪𑌨𑍍𑌤𑌾𑌰𑍍 𑌵𑌿𑌰𑌲𑌿! 𑌉𑌨𑍍 𑌮𑍈𑌤𑍍𑌤𑍁𑌨𑌨𑍍 𑌪𑍇𑌰𑍍 𑌪𑌾𑌟,
𑌚𑍇𑌀𑌨𑍍𑌤𑌾𑌮𑌰𑍈 𑌕𑍍𑌕𑍈𑌯𑌾𑌲𑍍 𑌚𑍀𑌰𑌾𑌰𑍍 𑌵𑌲𑍈 𑌓𑌀𑌲𑌿𑌪𑍍𑌪,
𑌵𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌤𑌿𑌰𑌼𑌵𑌾𑌯𑍍 𑌮𑌕𑌿ऴ𑍍𑌨𑍍𑌤𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 18 ॥
19. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌕𑍁𑌤𑍍𑌤𑍁 𑌵𑌿𑌲𑌕𑍍𑌕𑍇𑌀𑌰𑌿𑌯 𑌕𑍋𑌟𑍍𑌟𑍁𑌕𑍍𑌕𑌾𑌲𑍍 𑌕𑌟𑍍𑌟𑌿𑌲𑍍 𑌮𑍇𑌲𑍍,
𑌮𑍇𑌀𑌤𑍍𑌤𑍇𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼 𑌪𑌞𑍍𑌚 𑌚𑌯𑌨𑌤𑍍𑌤𑌿𑌨𑍍 𑌮𑍇𑌲𑍍 𑌏𑌰𑌼𑌿,
𑌕𑍋𑌀𑌤𑍍𑌤𑌲𑌰𑍍 𑌪𑍂𑌙𑍍𑌕𑍁ऴ𑌲𑍍 𑌨𑌪𑍍𑌪𑌿𑌨𑍍𑌨𑍈 𑌕𑍋𑌀𑌙𑍍𑌕𑍈 𑌮𑍇𑌲𑍍,
𑌵𑍈𑌤𑍍𑌤𑍁 𑌕𑍍𑌕𑌿𑌟𑌨𑍍𑌤 𑌮𑌲𑌰𑍍 𑌮𑌾𑌰𑍍𑌪𑌾! 𑌵𑌾𑌯𑍍 𑌤𑌿𑌰𑌼𑌵𑌾𑌯𑍍!,
𑌮𑍈 𑌤𑍍𑌤𑌟𑌂 𑌕𑌣𑍍𑌣𑌿𑌨𑌾𑌯𑍍! 𑌨𑍀 𑌉𑌨𑍍 𑌮𑌣𑌾𑌲𑌨𑍈,
𑌏𑌀𑌤𑍍𑌤𑌨𑍈 𑌪𑍋𑌤𑍁𑌂 𑌤𑍁𑌯𑌿𑌲𑍍 𑌏𑌀ऴ 𑌓𑌀𑌟𑍍𑌟𑌾𑌯𑍍 𑌕𑌾𑌣𑍍!,
𑌏𑌀𑌤𑍍𑌤𑌨𑍈 𑌯𑍇𑌲𑍁𑌂 𑌪𑌿𑌰𑌿𑌵𑌾𑌰𑍍𑌰𑌕𑌿𑌲𑍍𑌲𑌾𑌯𑌾𑌲𑍍,
𑌤𑌤𑍍𑌤𑍁𑌵𑌂 𑌅𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁 𑌤𑌕𑌵𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 19 ॥
20. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌮𑍁𑌪𑍍𑌪𑌤𑍍𑌤𑍁 𑌮𑍂𑌵𑌰𑍍 𑌅𑌮𑌰𑌰𑍍𑌕𑍍𑌕𑍁 𑌮𑍁𑌨𑍍 𑌚𑍇𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁,
𑌕𑌪𑍍𑌪𑌂 𑌤𑌵𑌿𑌰𑍍𑌕𑍍𑌕𑍁𑌂 𑌕𑌲𑌿𑌯𑍇! 𑌤𑍁𑌯𑌿𑌲𑍍 𑌏𑌀ऴ𑌾𑌯𑍍,
𑌚𑍇𑌀𑌪𑍍𑌪𑌂 𑌉𑌟𑍈𑌯𑌾𑌯𑍍! 𑌤𑌿𑌰𑌼𑌲𑍍 𑌉𑌟𑍈𑌯𑌾𑌯𑍍,
𑌚𑍇𑌀𑌰𑍍𑌰𑌾𑌰𑍍𑌕𑍍𑌕𑍁 𑌵𑍇𑌀𑌪𑍍𑌪𑌂 𑌕𑍋𑌀𑌟𑍁𑌕𑍍𑌕𑍁𑌂 𑌵𑌿𑌮𑌲𑌾! 𑌤𑍁𑌯𑌿𑌲𑍍 𑌏𑌀ऴ𑌾𑌯𑍍,
𑌚𑍇𑌀𑌪𑍍𑌪𑌨𑍍𑌨 𑌮𑍇𑌀𑌨𑍍 𑌮𑍁𑌲𑍈 𑌚𑍍𑌚𑍇𑌀𑌵𑍍𑌵𑌾𑌯𑍍 𑌚𑍍𑌚𑌿𑌰𑌼𑍁 𑌮𑌰𑍁𑌙𑍍𑌕𑍁𑌲𑍍,
𑌨𑌪𑍍𑌪𑌿𑌨𑍍𑌨𑍈 𑌨𑌙𑍍𑌕𑌾𑌯𑍍! 𑌤𑌿𑌰𑍁𑌵𑍇! 𑌤𑍁𑌯𑌿𑌲𑍍 𑌏𑌀ऴ𑌾𑌯𑍍,
𑌉𑌕𑍍𑌕𑌮𑍁𑌂 𑌤𑌟𑍍𑌟𑍋𑌀𑌲𑌿𑌯𑍁𑌂 𑌤𑌨𑍍𑌤𑍁𑌨𑍍 𑌮𑌣𑌾𑌲𑌨𑍈,
𑌇𑌪𑍍𑌪𑍋𑌤𑍇 𑌏𑌀𑌮𑍍𑌮𑍈 𑌨𑍀𑌰𑌾𑌟𑍍𑌟𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 20 ॥
21. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌏𑌰𑍍𑌰 𑌕𑌲𑌙𑍍𑌕𑌲𑍍 𑌏𑌀𑌤𑌿𑌰𑍍 𑌪𑍋𑌀𑌙𑍍𑌕𑌿 𑌮𑍀𑌤𑌲𑌿𑌪𑍍𑌪,
𑌮𑌾𑌰𑍍𑌰𑌾𑌤𑍇 𑌪𑌾𑌲𑍍 𑌚𑍋𑌀𑌰𑌿𑌯𑍁𑌂 𑌵𑌲𑍍𑌲𑌲𑍍 𑌪𑍇𑌀𑌰𑍁𑌂 𑌪𑌚𑍁𑌕𑍍𑌕𑌲𑍍,
𑌆𑌰𑍍𑌰 𑌪𑍍𑌪𑌟𑍈𑌤𑍍𑌤𑌾𑌨𑍍 𑌮𑌕𑌨𑍇! 𑌅𑌰𑌼𑌿𑌵𑍁𑌰𑌼𑌾𑌯𑍍,
𑌊𑌰𑍍𑌰𑌂 𑌉𑌟𑍈𑌯𑌾𑌯𑍍! 𑌪𑍇𑌀𑌰𑌿𑌯𑌾𑌯𑍍!,
𑌉𑌲𑌕𑌿𑌨𑌿𑌲𑍍 𑌤𑍋𑌰𑍍𑌰𑌮𑌾𑌯𑍍 𑌨𑌿𑌨𑍍𑌰𑌼 𑌚𑍁𑌟𑌰𑍇! 𑌤𑍁𑌯𑌿𑌲𑍍 𑌏𑌀ऴ𑌾𑌯𑍍,
𑌮𑌾𑌰𑍍𑌰𑌾𑌰𑍍 𑌉𑌨𑌕𑍍𑌕𑍁 𑌵𑌲𑌿 𑌤𑍋𑌀𑌲𑍈𑌨𑍍𑌤𑍁𑌨𑍍 𑌵𑌾𑌚𑌰𑌼𑍍 𑌕𑌣𑍍,
𑌆𑌰𑍍𑌰𑌾𑌤𑍁 𑌵𑌨𑍍𑌤𑍁𑌨𑍍 𑌅𑌟𑌿 𑌪𑌣𑌿𑌯𑍁𑌮𑌾 𑌪𑍋𑌲𑍇,
𑌪𑍋𑌰𑍍𑌰𑌿𑌯𑌾𑌂 𑌵𑌨𑍍𑌤𑍋𑌂 𑌪𑍁𑌕ऴ𑍍𑌨𑍍𑌤𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 21 ॥
22. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌅𑌙𑍍𑌕𑌣𑍍 𑌮𑌾 𑌞𑌾𑌲𑌤𑍍𑌤𑌰𑌚𑌰𑍍,
𑌅𑌪𑌿𑌮𑌾𑌨 𑌪𑌙𑍍𑌕𑌮𑌾𑌯𑍍 𑌵𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌨𑌿𑌨𑍍 𑌪𑌲𑍍𑌲𑌿𑌕𑍍𑌕𑌟𑍍𑌟𑌿𑌰𑌼𑍍 𑌕𑍀ऴ𑍇,
𑌚𑌙𑍍𑌕𑌂 𑌇𑌰𑍁𑌪𑍍𑌪𑌾𑌰𑍍 𑌪𑍋𑌲𑍍 𑌵𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌤𑌲𑍈 𑌪𑍍𑌪𑍇𑌀𑌯𑍍𑌤𑍋𑌮𑍍,
𑌕𑌿𑌙𑍍𑌕𑌿𑌣𑌿 𑌵𑌾𑌯𑍍 𑌚𑍍𑌚𑍇𑌀𑌯𑍍𑌤 𑌤𑌾𑌮𑌰𑍈 𑌪𑍍𑌪𑍂 𑌪𑍍𑌪𑍋𑌲𑍇,
𑌚𑍇𑌀𑌙𑍍𑌕𑌣𑍍 𑌚𑌿𑌰𑌼𑍁 𑌚𑍍𑌚𑌿𑌰𑌼𑌿𑌤𑍇 𑌏𑌀𑌮𑍍𑌮𑍇𑌲𑍍 𑌵𑌿ऴ𑌿𑌯𑌾𑌵𑍋,
𑌤𑌿𑌙𑍍𑌕𑌲𑍁𑌂 𑌆𑌤𑌿𑌤𑍍𑌤𑌿𑌯𑌨𑍁𑌮𑍍 𑌏𑌀ऴ𑍁𑌨𑍍𑌤𑌾𑌰𑌼𑍍 𑌪𑍋𑌲𑍍,
𑌅𑌙𑍍𑌕𑌣𑍍 𑌇𑌰𑌣𑍍𑌟𑍁𑌂 𑌕𑍋𑌀𑌣𑍍𑌟𑍇𑌀𑌙𑍍𑌕𑌲𑍍 𑌮𑍇𑌲𑍍 𑌨𑍋𑌕𑍍𑌕𑍁𑌤𑌿𑌯𑍇𑌲𑍍,
𑌏𑌀𑌙𑍍𑌕𑌲𑍍 𑌮𑍇𑌲𑍍 𑌚𑌾𑌪𑌂 𑌇ऴ𑌿𑌨𑍍𑌤𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 22 ॥
23. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌮𑌾𑌰𑌿 𑌮𑌲𑍈 𑌮𑍁ऴ𑍈𑌞𑍍𑌚𑌿𑌲𑍍 𑌮𑌨𑍍𑌨𑌿 𑌕𑍍𑌕𑌿𑌟𑌨𑍍𑌤𑍁𑌰𑌼𑌙𑍍𑌕𑍁𑌮𑍍,
𑌚𑍀𑌰𑌿𑌯 𑌚𑌿𑌙𑍍𑌕𑌂 𑌅𑌰𑌼𑌿𑌵𑍁𑌰𑍍𑌰𑍁 𑌤𑍍𑌤𑍀 𑌵𑌿ऴ𑌿𑌤𑍍𑌤𑍁,
𑌵𑍇𑌰𑌿 𑌮𑌯𑌿𑌰𑍍 𑌪𑍋𑌀𑌙𑍍𑌕 𑌏𑌀𑌪𑍍𑌪𑌾𑌟𑍁𑌂 𑌪𑍇𑌰𑍍𑌨𑍍𑌤𑍁𑌤𑌰𑌼𑌿,
𑌮𑍂𑌰𑌿 𑌨𑌿𑌮𑌿𑌰𑍍𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌮𑍁ऴ𑌙𑍍𑌕𑌿 𑌪𑍍𑌪𑍁𑌰𑌼𑌪𑍍𑌪𑌟𑍍𑌟𑍁,
𑌪𑍋𑌤𑌰𑍁𑌮𑌾 𑌪𑍋𑌲𑍇 𑌨𑍀 𑌪𑍂𑌵𑍈𑌪𑍍𑌪𑍂 𑌵𑌣𑍍𑌣𑌾,
𑌉𑌨𑍍 𑌕𑍋𑌯𑌿𑌲𑍍 𑌨𑌿𑌨𑍍𑌰𑌼𑌿𑌙𑍍𑌙𑌨𑍇 𑌪𑍋𑌨𑍍𑌤𑌰𑍁𑌲𑌿,
𑌕𑍋𑌪𑍍𑌪𑍁𑌟𑍈𑌯 𑌚𑍀𑌰𑌿𑌯 𑌚𑌿𑌙𑍍𑌕𑌾𑌚𑌨𑌤𑍍𑌤𑌿𑌰𑍁𑌨𑍍𑌤𑍁,
𑌯𑌾𑌂 𑌵𑌨𑍍𑌤 𑌕𑌾𑌰𑌿𑌯𑌂 𑌆𑌰𑌾𑌯𑍍𑌨𑍍𑌤𑌰𑍁𑌲𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 23 ॥
24. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌅𑌨𑍍𑌰𑌼𑌿𑌵𑍍𑌵𑍁𑌲𑌕𑌂 𑌅𑌲𑌨𑍍𑌤𑌾𑌯𑍍 𑌅𑌟𑌿 𑌪𑍋𑌰𑍍𑌰𑌿,
𑌚𑍇𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑌙𑍍𑌕𑍁 𑌤𑍍𑌤𑍇𑌀𑌨𑍍 𑌇𑌲𑌙𑍍𑌕𑍈 𑌚𑍇𑌀𑌰𑍍𑌰𑌾𑌯𑍍 𑌤𑌿𑌰𑌼𑌲𑍍 𑌪𑍋𑌰𑍍𑌰𑌿,
𑌪𑍋𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼 𑌚𑍍𑌚𑌕𑌟𑌂 𑌉𑌤𑍈𑌤𑍍𑌤𑌾𑌯𑍍 𑌪𑍁𑌕ऴ𑍍 𑌪𑍋𑌰𑍍𑌰𑌿,
𑌕𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁 𑌕𑍁𑌣𑌿𑌲𑌾 𑌏𑌀𑌰𑌼𑌿𑌨𑍍𑌤𑌾𑌯𑍍 𑌕ऴ𑌲𑍍 𑌪𑍋𑌰𑍍𑌰𑌿,
𑌕𑍁𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁 𑌕𑍁𑌟𑍈𑌯𑌾𑌯𑍍 𑌏𑌀𑌟𑍁𑌤𑍍𑌤𑌾𑌯𑍍 𑌕𑍁𑌣𑌂 𑌪𑍋𑌰𑍍𑌰𑌿,
𑌵𑍇𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁 𑌪𑌕𑍈 𑌕𑍇𑌀𑌟𑍁𑌕𑍍𑌕𑍁𑌂 𑌨𑌿𑌨𑍍 𑌕𑍈𑌯𑌿𑌲𑍍 𑌵𑍇𑌲𑍍 𑌪𑍋𑌰𑍍𑌰𑌿,
𑌏𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑍇𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁𑌨𑍍 𑌚𑍇𑌵𑌕𑌮𑍇 𑌏𑌤𑍍𑌤𑌿 𑌪𑍍𑌪𑌰𑌼𑍈 𑌕𑍋𑌀𑌲𑍍𑌵𑌾𑌨𑍍,
𑌇𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁 𑌯𑌾𑌂 𑌵𑌨𑍍𑌤𑍋𑌂 𑌇𑌰𑌙𑍍𑌕𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 24 ॥
25. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌓𑌀𑌰𑍁𑌤𑍍𑌤𑌿 𑌮𑌕𑌨𑌾𑌯𑍍 𑌪𑍍𑌪𑌿𑌰𑌼𑌨𑍍𑌤𑍁,
𑌓𑌰𑍍 𑌇𑌰𑌵𑌿𑌲𑍍 𑌓𑌀𑌰𑍁𑌤𑍍𑌤𑌿 𑌮𑌕𑌨𑌾𑌯𑍍 𑌓𑌀𑌲𑌿𑌤𑍍𑌤𑍁 𑌵𑌲𑌰,
𑌤𑌰𑌿𑌕𑍍𑌕𑌿𑌲𑌾𑌨𑍍 𑌆𑌕𑌿 𑌤𑍍𑌤𑌾𑌨𑍍 𑌤𑍀𑌙𑍍𑌕𑍁 𑌨𑌿𑌨𑍈𑌨𑍍𑌤,
𑌕𑌰𑍁𑌤𑍍𑌤𑍈 𑌪𑍍𑌪𑌿ऴ𑍈𑌪𑍍𑌪𑌿𑌤𑍍𑌤𑍁 𑌕𑍍𑌕𑌞𑍍𑌚𑌨𑍍 𑌵𑌯𑌿𑌰𑍍𑌰𑌿𑌲𑍍,
𑌨𑍇𑌀𑌰𑍁𑌪𑍍𑌪𑍇𑌀𑌨𑍍𑌨 𑌨𑌿𑌨𑍍𑌰𑌼 𑌨𑍇𑌀𑌟𑍁𑌮𑌾𑌲𑍇,
𑌉𑌨𑍍𑌨𑍈 𑌅𑌰𑍁𑌤𑍍𑌤𑌿𑌤𑍍𑌤𑍁 𑌵𑌨𑍍𑌤𑍋𑌂 𑌪𑌰𑌼𑍈 𑌤𑌰𑍁𑌤𑌿 𑌯𑌾𑌕𑌿𑌲𑍍,
𑌤𑌿𑌰𑍁𑌤𑍍𑌤𑌕𑍍𑌕 𑌚𑍇𑌀𑌲𑍍𑌵𑌮𑍁𑌂 𑌚𑍇𑌵𑌕𑌮𑍁𑌂 𑌯𑌾𑌂 𑌪𑌾𑌟𑌿,
𑌵𑌰𑍁𑌤𑍍𑌤𑌮𑍁𑌂 𑌤𑍀𑌰𑍍𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌮𑌕𑌿ऴ𑍍𑌨𑍍𑌤𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 25 ॥
26. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌮𑌾𑌲𑍇! 𑌮𑌣𑌿𑌵𑌣𑍍𑌣𑌾! 𑌮𑌾𑌰𑍍𑌕ऴ𑌿 𑌨𑍀𑌰𑍍 𑌆𑌟𑍁𑌵𑌾𑌨𑍍,
𑌮𑍇𑌲𑍈𑌯𑌾𑌰𑍍 𑌚𑍇𑌀𑌯𑍍𑌵𑌨𑌕𑌲𑍍 𑌵𑍇𑌣𑍍𑌟𑍁𑌵𑌨 𑌕𑍇𑌟𑍍𑌟𑌿𑌯𑍇𑌲𑍍,
𑌞𑌾𑌲𑌤𑍍𑌤𑍈 𑌏𑌀𑌲𑍍𑌲𑌾𑌂 𑌨𑌟𑍁𑌙𑍍𑌕 𑌮𑍁𑌰𑌲𑍍𑌵𑌨,
𑌪𑌾𑌲𑌨𑍍𑌨 𑌵𑌣𑍍𑌣𑌤𑍍𑌤𑍁𑌨𑍍 𑌪𑌾𑌞𑍍𑌚𑌜𑌨𑍍𑌨𑌿𑌯𑌮𑍇,
𑌪𑍋𑌲𑍍𑌵𑌨 𑌚𑌙𑍍𑌕𑌙𑍍𑌕𑌲𑍍 𑌪𑍋𑌯𑍍 𑌪𑍍𑌪𑌾𑌟𑍁𑌟𑍈𑌯𑌨𑌵𑍇,
𑌚𑌾𑌲 𑌪𑍍𑌪𑍇𑌀𑌰𑍁𑌂 𑌪𑌰𑌼𑍈𑌯𑍇 𑌪𑌲𑍍𑌲𑌾𑌣𑍍𑌟𑌿𑌚𑍈𑌪𑍍𑌪𑌾𑌰𑍇,
𑌕𑍋𑌲 𑌵𑌿𑌲𑌕𑍍𑌕𑍇 𑌕𑍋𑌀𑌟𑌿𑌯𑍇 𑌵𑌿𑌤𑌾𑌨𑌮𑍇,
𑌆𑌲𑌿𑌨𑍍 𑌇𑌲𑍈𑌯𑌾𑌯𑍍! 𑌅𑌰𑍁𑌲𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 26 ॥
27. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌕𑍂𑌟𑌾𑌰𑍈 𑌵𑍇𑌀𑌲𑍍𑌲𑍁𑌂 𑌚𑍀𑌰𑍍 𑌕𑍋𑌵𑌿𑌨𑍍𑌤𑌾!,
𑌉𑌨𑍍 𑌤𑌨𑍍𑌨𑍈𑌪𑍍𑌪𑌾𑌟𑌿 𑌪𑍍𑌪𑌰𑌼𑍈 𑌕𑍋𑌀𑌣𑍍𑌟𑍁 𑌯𑌾𑌂 𑌪𑍇𑌀𑌰𑌼𑍁 𑌚𑌮𑍍𑌮𑌾𑌨𑌮𑍍,
𑌨𑌾𑌟𑍁 𑌪𑍁𑌕ऴ𑍁𑌂 𑌪𑌰𑌿𑌚𑌿𑌨𑌾𑌲𑍍 𑌨𑌨𑍍𑌰𑌼𑌾𑌕,
𑌚𑍂𑌟𑌕𑌮𑍇 𑌤𑍋𑌲𑍍 𑌵𑌲𑍈𑌯𑍇 𑌤𑍋𑌟𑍇 𑌚𑍇𑌀𑌵𑌿 𑌪𑍍𑌪𑍂𑌵𑍇,
𑌪𑌾𑌟𑌕𑌮𑍇 𑌏𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑌨𑍈𑌯 𑌪𑌲𑍍 𑌕𑌲𑌨𑍁𑌂 𑌯𑌾𑌂 𑌅𑌣𑌿𑌵𑍋𑌮𑍍,
𑌆𑌟𑍈 𑌉𑌟𑍁𑌪𑍍𑌪𑍋𑌂 𑌅𑌤𑌨𑍍 𑌪𑌿𑌨𑍍𑌨𑍇 𑌪𑌾𑌲𑍍 𑌚𑍋𑌰𑌼𑍁,
𑌮𑍂𑌟 𑌨𑍇𑌀𑌯𑍍 𑌪𑍇𑌀𑌯𑍍𑌤𑍁 𑌮𑍁ऴ𑌙𑍍𑌕𑍈 𑌵ऴ𑌿𑌵𑌾𑌰,
𑌕𑍂𑌟𑌿 𑌇𑌰𑍁𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌕𑍁𑌲𑌿𑌰𑍍𑌨𑍍𑌤𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 27 ॥
28. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌕𑌰𑌼𑌵𑍈𑌕𑌲𑍍 𑌪𑌿𑌨𑍍 𑌚𑍇𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁 𑌕𑌾𑌨𑌞𑍍𑌚𑍇𑌰𑍍𑌨𑍍𑌤𑍁𑌣𑍍𑌪𑍋𑌮𑍍,
𑌅𑌰𑌼𑌿𑌵𑍋𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁𑌂 𑌇𑌲𑍍𑌲𑌾𑌤 𑌆𑌯𑍍𑌕𑍍𑌕𑍁𑌲𑌤𑍍𑌤𑍁,
𑌉𑌨𑍍 𑌤𑌨𑍍𑌨𑍈 𑌪𑍍𑌪𑌿𑌰𑌼𑌵𑌿 𑌪𑍇𑌀𑌰𑌼𑍁𑌨𑍍𑌤𑌨𑍈 𑌪𑍍𑌪𑍁𑌣𑍍𑌣𑌿𑌯𑌂 𑌯𑌾𑌂 𑌉𑌟𑍈𑌯𑍋𑌮𑍍,
𑌕𑍁𑌰𑌼𑍈 𑌓𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁𑌂 𑌇𑌲𑍍𑌲𑌾𑌤 𑌕𑍋𑌵𑌿𑌨𑍍𑌤𑌾,
𑌉𑌨𑍍 𑌤𑌨𑍍𑌨𑍋𑌟𑍁𑌰𑌼𑌵𑍇𑌲𑍍 𑌨𑌮𑌕𑍍𑌕𑌿𑌙𑍍𑌕𑍋𑌀ऴ𑌿𑌕𑍍𑌕 𑌓𑌀ऴ𑌿𑌯𑌾𑌤𑍁,
𑌅𑌰𑌼𑌿𑌯𑌾𑌤 𑌪𑌿𑌲𑍍𑌲𑍈𑌕𑌲𑍋𑌂 𑌅𑌨𑍍𑌪𑌿𑌨𑌾𑌲𑍍,
𑌉𑌨𑍍 𑌤𑌨𑍍𑌨𑍈 𑌚𑍍𑌚𑌿𑌰𑌼𑍁𑌪𑍇𑌰𑍍 𑌅ऴ𑍈𑌤𑍍𑌤𑌨𑌵𑍁𑌂 𑌚𑍀𑌰𑌼𑌿 𑌅𑌰𑍁𑌲𑌾𑌤𑍇,
𑌇𑌰𑌼𑍈𑌵𑌾! 𑌨𑍀 𑌤𑌾𑌰𑌾𑌯𑍍 𑌪𑌰𑌼𑍈 𑌏𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 28 ॥
29. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌚𑌿𑌰𑍍𑌰𑌂 𑌚𑌿𑌰𑌼𑍁𑌕𑌾𑌲𑍇 𑌵𑌨𑍍𑌤𑍁𑌨𑍍𑌨𑍈 𑌚𑍍𑌚𑍇𑌵𑌿𑌤𑍍𑌤𑍁,
𑌉𑌨𑍍 𑌪𑍋𑌀𑌰𑍍𑌰𑌾𑌮𑌰𑍈 𑌅𑌟𑌿𑌯𑍇 𑌪𑍋𑌰𑍍𑌰𑍁𑌂 𑌪𑍋𑌀𑌰𑍁𑌲𑍍 𑌕𑍇𑌲𑌾𑌯𑍍,
𑌪𑍇𑌀𑌰𑍍𑌰𑌂 𑌮𑍇𑌯𑍍𑌤𑍍𑌤𑍁𑌣𑍍𑌣𑍁𑌂 𑌕𑍁𑌲𑌤𑍍𑌤𑌿𑌲𑍍 𑌪𑌿𑌰𑌼𑌨𑍍𑌤𑍁,
𑌨𑍀 𑌕𑍁𑌰𑍍𑌰𑍇𑌵𑌲𑍍 𑌏𑌀𑌙𑍍𑌕𑌲𑍈 𑌕𑍍𑌕𑍋𑌀𑌲𑍍𑌲𑌾𑌮𑌲𑍍 𑌪𑍋𑌕𑌾𑌤𑍁,
𑌇𑌰𑍍𑌰𑍈 𑌪𑍍𑌪𑌰𑌼𑍈 𑌕𑍋𑌀𑌲𑍍𑌵𑌾𑌨𑍍 𑌅𑌨𑍍𑌰𑌼𑍁 𑌕𑌾𑌣𑍍 𑌕𑍋𑌵𑌿𑌨𑍍𑌤𑌾!,
𑌏𑌀𑌰𑍍𑌰𑍈𑌕𑍍𑌕𑍁𑌂 𑌏ऴ𑍇ऴ𑍍 𑌪𑌿𑌰𑌼𑌵𑌿𑌕𑍍𑌕𑍁𑌮𑍍,
𑌉𑌨𑍍 𑌤𑌨𑍍𑌨𑍋𑌟𑍁𑌰𑍍𑌰𑍋𑌮𑍇 𑌆𑌵𑍋𑌂 𑌉𑌨𑌕𑍍𑌕𑍇 𑌨𑌾𑌂 𑌆𑌟𑍍 𑌚𑍇𑌀𑌯𑍍𑌵𑍋𑌮𑍍,
𑌮𑌰𑍍𑌰𑍈 𑌨𑌂 𑌕𑌾𑌮𑌙𑍍𑌕𑌲𑍍 𑌮𑌾𑌰𑍍𑌰𑍇𑌲𑍋𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 29 ॥
30. 𑌪𑌾𑌶𑍁𑌰𑌮𑍍
𑌵𑌙𑍍𑌕 𑌕𑍍𑌕𑌟𑌲𑍍 𑌕𑌟𑍈𑌨𑍍𑌤 𑌮𑌾𑌤𑌵𑌨𑍈 𑌕𑍍𑌕𑍇𑌚𑌵𑌨𑍈,
𑌤𑌿𑌙𑍍𑌕𑌲𑍍 𑌤𑌿𑌰𑍁𑌮𑍁𑌕𑌤𑍍𑌤𑍁 𑌚𑍍𑌚𑍇𑌯𑌿ऴ𑍈𑌯𑌾𑌰𑍍 𑌚𑍇𑌀𑌨𑍍𑌰𑌼𑌿𑌰𑌼𑍈𑌞𑍍𑌚𑌿,
𑌅𑌙𑍍𑌕 𑌪𑍍𑌪𑌰𑌼𑍈 𑌕𑍋𑌀𑌣𑍍𑌟𑌵𑌾𑌰𑍍𑌰𑍈,
𑌅𑌣𑌿 𑌪𑍁𑌤𑍁𑌵𑍈 𑌪𑍍𑌪𑍈𑌙𑍍𑌕𑌮𑌲 𑌤𑍍𑌤𑌣𑍍 𑌤𑍇𑌀𑌰𑌿𑌯𑌲𑍍 𑌪𑌟𑍍𑌟𑌰𑍍 𑌪𑌿𑌰𑌾𑌨𑍍 𑌕𑍋𑌤𑍈 𑌚𑍋𑌀𑌨𑍍𑌨,
𑌚𑌙𑍍𑌕 𑌤𑍍𑌤𑌮𑌿ऴ𑍍 𑌮𑌾𑌲𑍈 𑌮𑍁𑌪𑍍𑌪𑌤𑍁𑌂 𑌤𑌪𑍍𑌪𑌾𑌮𑍇,
𑌇𑌙𑍍𑌕𑌿𑌪𑍍𑌪𑌰𑌿𑌚𑍁𑌰𑍈𑌪𑍍𑌪𑌾𑌰𑍍 𑌈𑌰𑍍 𑌇𑌰𑌣𑍍𑌟𑍁 𑌮𑌾𑌲𑍍 𑌵𑌰𑍈 𑌤𑍍𑌤𑍋𑌲𑍍,
𑌚𑍇𑌀𑌙𑍍𑌕𑌣𑍍 𑌤𑌿𑌰𑍁𑌮𑍁𑌕𑌤𑍍𑌤𑍁 𑌚𑍍𑌚𑍇𑌀𑌲𑍍𑌵 𑌤𑍍𑌤𑌿𑌰𑍁𑌮𑌾𑌲𑌾𑌲𑍍,
𑌏𑌀𑌙𑍍𑌕𑍁𑌂 𑌤𑌿𑌰𑍁𑌵𑌰𑍁𑌲𑍍 𑌪𑍇𑌀𑌰𑍍𑌰𑌿𑌨𑍍𑌪𑍁𑌰𑌼𑍁𑌵𑌰𑍍 𑌏𑌀𑌂 𑌪𑌾𑌵𑌾𑌯𑍍 ॥ 30 ॥
𑌆𑌣𑍍𑌟𑌾𑌲𑍍 𑌤𑌿𑌰𑍁𑌵𑌟𑌿𑌕𑌲𑍇 𑌚𑌰𑌣𑌂 𑌪𑍇𑌀𑌰𑌿𑌯𑌾ऴ𑍍𑌵𑌾𑌰𑍍 𑌤𑌿𑌰𑍁𑌵𑌟𑌿𑌕𑌲𑍇 𑌚𑌰𑌣𑌮𑍍
Roman (IAST) Transliteration
dhyānam
nīlātuṅga stanagiritaṭī suptamudbodhya kṛṣṇaṃ
pārārthyaṃ svaṃ śrutiśataśira-ssiddhamadhyāpayantī |
svocchiṣṭāyāṃ sraji-nigalitaṃ yā balātkṛtya bhuṅkte
godā tasyai nama idamidaṃ bhūya evāstu bhūyaḥ ||
annavayal putuvai-āṇṭāl araṅkaṟku,
pannu tiruppāvai-ppalpatiyam,
innicaiyāl pāṭi-kkòṭuttāl naṟ-pāmālai,
pūmālai cūṭi-kkòṭuttālai ccòllu
cūṭi-kkòṭutta cuṭarkkòṭiye! tòl-pāvai,
pāṭi-arulavalla palvalaiyāy!,
nāṭinī veṅkaṭavaṟkènnai viti ènṟa immārram,
nāṃ kaṭavā vaṇṇame nalku.
1. pāśuram
mārkaḻi-ttiṅkal mati niṟainta nannālāl,
nīrāṭa-ppotuvīr potumino ner iḻaiyīr,
cīr-malkuṃ āyppāṭi-ccèlva-cciṟumīrkāl,
kūr vel kòṭun tòḻilan nantakopan kumaran,
erārnta kaṇṇi yacotai ilaṃ ciṅkam,
kārmeni-ccèṅkaṇ katir-matiyaṃ pol mukattān,
nārāyaṇane namakke paṟai taruvān,
pāror pukaḻa-ppaṭintelor èṃ pāvāy || 1 ||
2. pāśuram
vaiyattu vāḻvīrkāl! nāmuṃ naṃ pāvaikku,
cèyyuṃ kiricaikal kelīro,
pāṟkaṭalul paiya-ttuyinṟa paraman-aṭi pāṭi,
nèy uṇṇoṃ pāl uṇṇoṃ nāṭkāle nīr āṭi,
maiyiṭṭèḻutoṃ malariṭṭu nāṃ muṭiyom,
cèyyātana cèyyoṃ tīkkuṟalai cènṟotom,
aiyamuṃ piccaiyuṃ āntanaiyuṃ kai kāṭṭi,
uyyumāṟèṇṇi ukantelor èṃ pāvāy || 2 ||
3. pāśuram
oṅki ulakalanta uttaman per pāṭi,
nāṅkal naṃ pāvaikku ccārri nīr āṭināl,
tīṅkinṟi nāṭèllāṃ tiṅkal mummāri pèytu,
oṅku pèṟuñcènnèl ūṭu kayal ukala,
pūṅkuvalai ppotil pòṟivaṇṭu kaṇ paṭuppa,
teṅkāte pukkiruntu cīrtta mulai parri vāṅka,
kuṭaṃ niṟaikkuṃ vallal pèruṃ pacukkal,
nīṅkāta cèlvaṃ niṟaintelor èṃ pāvāy || 3 ||
4. pāśuram
āḻi maḻaikkaṇṇā! ònṟu nī kai karavel,
āḻi ul pukku mukantu kòṭārtteṟi,
ūḻi mutalvan uruvaṃ pol mèy kaṟuttu,
pāḻiyan toluṭai ppaṟpanāpan kaiyil,
āḻi pol minni valampuri pol ninṟatirntu,
tāḻāte cārṅkaṃ utaitta caramaḻai pol,
vāḻa ulakinil pèytiṭāy,
nāṅkaluṃ mārkaḻi nīrāṭa makiḻntelor èṃ pāvāy || 4 ||
5. pāśuram
māyanai mannu vaṭamaturai maintanai,
tūya pèrunīr yamunai ttuṟaivanai,
āyar kulattinil tonṟuṃ aṇi vilakkai,
tāyai kkuṭal vilakkaṃ cèyta tāmotaranai,
tūyomāy vantu nāṃ tūmalar tūvi ttòḻutu,
vāyināl pāṭi manattināl cintikka,
poya piḻaiyuṃ pukutaruvān ninṟanavum,
tīyinil tūcākuṃ cèppelor èṃ pāvāy || 5 ||
6. pāśuram
pulluṃ cilampina kāṇ pullaraiyan koyil,
vèllai vili caṅkin per aravaṃ keṭṭilaiyo,
pillāy! èḻuntirāy peymulai nañcuṇṭu,
kalla ccakaṭaṃ kalakkaḻiya kkālocci,
vèllattaravil tuyil amarnta vittinai,
ullattu kkòṇṭu munivarkaluṃ yokikalum,
mèlla èḻuntari ènṟa per aravam,
ullaṃ pukuntu kulirntelor èṃ pāvāy || 6 ||
7. pāśuram
kīcu kīcènṟèṅkuṃ ānaiccāttan,
kalantu pecina peccaravaṃ keṭṭilaiyo pey ppèṇṇe,
kācuṃ piṟappuṃ kala kalappa kkai perttu,
vāca naṟuṃ kuḻal āycciyar,
mattināl ocai paṭutta tayir aravaṃ keṭṭilaiyo,
nāyaka ppèṇ pillāy! nārāyaṇan mūrtti,
kecavanai ppāṭavuṃ nī keṭṭe kiṭattiyo,
tecaṃ uṭaiyāy! tiṟavelor èṃ pāvāy || 7 ||
8. pāśuram
kīḻvānaṃ vèllènṟèrumai ciṟu vīṭu,
meyvān parantana kāṇ mikkulla pillaikalum,
povān pokinṟārai ppokāmal kāttu,
unnai kkūvuvān vantu ninṟom,
kotu kalaṃ uṭaiya pāvāy! èḻuntirāy pāṭi ppaṟai kòṇṭu,
māvāy pilantānai mallarai māṭṭiya,
tevātitevanai ccènṟu nāṃ cevittāl,
āvā ènṟārāyntarulelor èṃ pāvāy || 8 ||
9. pāśuram
tūmaṇi māṭattu ccurruṃ vilakkèriya,
tūpaṃ kamaḻa ttuyil aṇaimel kaṇ valarum,
māmān makale! maṇi kkatavaṃ tāl tiṟavāy,
māmīr! avalai èḻuppīro,
un makal tān ūmaiyo anṟi ccèviṭo anantalo,
ema ppèrun tuyil mantira ppaṭṭālo,
māmāyan mātavan vaikuntan ènṟènṟu,
nāmaṃ palavuṃ navinṟelor èṃ pāvāy || 9 ||
10. pāśuram
norru ccuvarkkaṃ pukukinṟa ammanāy,
mārramuṃ tārāro vācal tiṟavātār,
nārra ttuḻāy muṭi nārāyaṇan,
nammāl porra ppaṟai taruṃ puṇṇiyanāl,
paṇṭòru nāl kūrrattin vāy vīḻnta kumpakaraṇanum,
torruṃ unakke pèrun tuyil tān tantāno,
ārra anantal uṭaiyāy! aruṅkalame,
terramāy vantu tiṟavelor èṃ pāvāy || 10 ||
11. pāśuram
karru kkaṟavai kkaṇaṅkal pala kaṟantu,
cèrrār tiṟal aḻiya ccènṟu cèru ccèyyum,
kurram ònṟillāta kovalar taṃ pòṟ kòṭiye,
purraravalkul punamayile! potarāy,
currattu ttoḻimār èllāruṃ vantu,
nin murraṃ pukuntu mukilvaṇṇan per pāṭa,
cirrāte pecāte cèlva ppèṇṭāṭṭi,
nī èrrukkuṟaṅkuṃ pòrulelor èṃ pāvāy || 11 ||
12. pāśuram
kanaittilaṃ karrèrumai kanṟukkiraṅki,
ninaittu mulai vaḻiye ninṟu pāl cora,
nanaittillaṃ ceṟākkuṃ naṟcèlvan taṅkāy,
pani ttalai vīḻa nin vācaṟ kaṭai parri,
cinattināl tèn ilaṅkai kkomānai ccèrra,
manattukkiniyānai ppāṭavuṃ nī vāy tiṟavāy,
ini ttān èḻuntirāy ītènna per uṟakkam,
anaittillattāruṃ aṟintelor èṃ pāvāy || 12 ||
13. pāśuram
pullin vāy kīṇṭānai ppòllā arakkanai,
killi kkalaintānai kkīrttimai pāṭi ppoy,
pillaikal èllāruṃ pāvai kkalaṃ pukkār,
vèlli èḻuntu viyāḻaṃ uṟaṅkirru,
pulluṃ cilampina kāṇ potari kkaṇṇināy,
kulla kkulira kkuṭaintu nīr āṭāte,
palli kkiṭattiyo pāvāy! nī nannālāl,
kallaṃ tavirntu kalantelor èṃ pāvāy || 13 ||
14. pāśuram
uṅkal puḻaikkaṭai ttoṭṭattu vāviyul,
cèṅkaḻunīr vāy nèkiḻntāmpal vāy kūmpina kāṇ,
cèṅkal pòṭi kkūrai vèṇpaṟ tavattavar,
taṅkal tirukkoyiṟ caṅkiṭuvān potantār,
èṅkalai munnam èḻuppuvān vāy pecum,
naṅkāy! èḻuntirāy nāṇātāy! nāvuṭaiyāy,
caṅkòṭu cakkaraṃ entuṃ taṭakkaiyan,
paṅkaya kkaṇṇānai ppāṭelor èṃ pāvāy || 14 ||
15. pāśuram
èlle! ilaṃ kiliye! innaṃ uṟaṅkutiyo,
cil ènṟaḻaiyenmin naṅkaimīr! potarukinṟen,
vallai un kaṭṭuraikal paṇṭe un vāyaṟitum,
vallīrkal nīṅkale nāne tān āyiṭuka,
òllai nī potāy unakkènna veṟuṭaiyai,
èllāruṃ pontāro pontār pontèṇṇikkòl,
vallānai kònṟānai mārrārai mārraḻikka vallānai,
māyanai ppāṭelor èṃ pāvāy || 15 ||
16. pāśuram
nāyakanāy ninṟa nantakopanuṭaiya koyil kāppāne!,
kòṭi ttonṟuṃ toraṇa vāyil kāppāne!,
maṇikkatavaṃ tāl tiṟavāy,
āyar ciṟumiyaromukku,
aṟai paṟai māyan maṇivaṇṇan nènnale vāy nerntān,
tūyomāy vantoṃ tuyil èḻa ppāṭuvān,
vāyāl munnaṃ munnaṃ mārrāte ammā,
nī neya nilai kkatavaṃ nīkkelor èṃ pāvāy || 16 ||
17. pāśuram
amparame taṇṇīre coṟe aṟaṃ cèyyum,
èṃ pèrumān nantakopālā! èḻuntirāy,
kòmpanārkkèllāṃ kòḻunte! kula vilakke,
èṃ pèrumāṭṭi yacotāy! aṟivuṟāy,
amparaṃ ūṭaṟuttoṅki ulakalanta,
umpar komāne! uṟaṅkātèḻuntirāy,
cèṃ pòṟ kaḻal aṭi ccèlvā palatevā!,
umpiyuṃ nīyuṃ uṟaṅkelor èṃ pāvāy || 17 ||
18. pāśuram
untu mata kalirran oṭāta tol valiyan,
nantakopālan marumakale! nappinnāy!,
kantaṃ kamaḻuṃ kuḻali! kaṭai tiṟavāy,
vantèṅkuṃ koḻi aḻaittana kāṇ,
mātavi ppantal mel pal kāl kuyil inaṅkal kūvina kāṇ,
pantār virali! un maittunan per pāṭa,
cèntāmarai kkaiyāl cīrār valai òlippa,
vantu tiṟavāy makiḻntelor èṃ pāvāy || 18 ||
19. pāśuram
kuttu vilakkèriya koṭṭukkāl kaṭṭil mel,
mèttènṟa pañca cayanattin mel eṟi,
kòttalar pūṅkuḻal nappinnai kòṅkai mel,
vaittu kkiṭanta malar mārpā! vāy tiṟavāy!,
mai ttaṭaṃ kaṇṇināy! nī un maṇālanai,
èttanai potuṃ tuyil èḻa òṭṭāy kāṇ!,
èttanai yeluṃ pirivārrakillāyāl,
tattuvaṃ anṟu takavelor èṃ pāvāy || 19 ||
20. pāśuram
muppattu mūvar amararkku mun cènṟu,
kappaṃ tavirkkuṃ kaliye! tuyil èḻāy,
cèppaṃ uṭaiyāy! tiṟal uṭaiyāy,
cèrrārkku vèppaṃ kòṭukkuṃ vimalā! tuyil èḻāy,
cèppanna mèn mulai ccèvvāy cciṟu maruṅkul,
nappinnai naṅkāy! tiruve! tuyil èḻāy,
ukkamuṃ taṭṭòliyuṃ tantun maṇālanai,
ippote èmmai nīrāṭṭelor èṃ pāvāy || 20 ||
21. pāśuram
erra kalaṅkal ètir pòṅki mītalippa,
mārrāte pāl còriyuṃ vallal pèruṃ pacukkal,
ārra ppaṭaittān makane! aṟivuṟāy,
ūrraṃ uṭaiyāy! pèriyāy!,
ulakinil torramāy ninṟa cuṭare! tuyil èḻāy,
mārrār unakku vali tòlaintun vācaṟ kaṇ,
ārrātu vantun aṭi paṇiyumā pole,
porriyāṃ vantoṃ pukaḻntelor èṃ pāvāy || 21 ||
22. pāśuram
aṅkaṇ mā ñālattaracar,
apimāna paṅkamāy vantu nin pallikkaṭṭiṟ kīḻe,
caṅkaṃ iruppār pol vantu talai ppèytom,
kiṅkiṇi vāy ccèyta tāmarai ppū ppole,
cèṅkaṇ ciṟu cciṟite èmmel viḻiyāvo,
tiṅkaluṃ ātittiyanum èḻuntāṟ pol,
aṅkaṇ iraṇṭuṃ kòṇṭèṅkal mel nokkutiyel,
èṅkal mel cāpaṃ iḻintelor èṃ pāvāy || 22 ||
23. pāśuram
māri malai muḻaiñcil manni kkiṭantuṟaṅkum,
cīriya ciṅkaṃ aṟivurru ttī viḻittu,
veri mayir pòṅka èppāṭuṃ perntutaṟi,
mūri nimirntu muḻaṅki ppuṟappaṭṭu,
potarumā pole nī pūvaippū vaṇṇā,
un koyil ninṟiṅṅane pontaruli,
koppuṭaiya cīriya ciṅkācanattiruntu,
yāṃ vanta kāriyaṃ ārāyntarulelor èṃ pāvāy || 23 ||
24. pāśuram
anṟivvulakaṃ alantāy aṭi porri,
cènṟaṅku ttèn ilaṅkai cèrrāy tiṟal porri,
pònṟa ccakaṭaṃ utaittāy pukaḻ porri,
kanṟu kuṇilā èṟintāy kaḻal porri,
kunṟu kuṭaiyāy èṭuttāy kuṇaṃ porri,
vènṟu pakai kèṭukkuṃ nin kaiyil vel porri,
ènṟènṟun cevakame etti ppaṟai kòlvān,
inṟu yāṃ vantoṃ iraṅkelor èṃ pāvāy || 24 ||
25. pāśuram
òrutti makanāy ppiṟantu,
or iravil òrutti makanāy òlittu valara,
tarikkilān āki ttān tīṅku ninainta,
karuttai ppiḻaippittu kkañcan vayirril,
nèruppènna ninṟa nèṭumāle,
unnai aruttittu vantoṃ paṟai taruti yākil,
tiruttakka cèlvamuṃ cevakamuṃ yāṃ pāṭi,
varuttamuṃ tīrntu makiḻntelor èṃ pāvāy || 25 ||
26. pāśuram
māle! maṇivaṇṇā! mārkaḻi nīr āṭuvān,
melaiyār cèyvanakal veṇṭuvana keṭṭiyel,
ñālattai èllāṃ naṭuṅka muralvana,
pālanna vaṇṇattun pāñcajanniyame,
polvana caṅkaṅkal poy ppāṭuṭaiyanave,
cāla ppèruṃ paṟaiye pallāṇṭicaippāre,
kola vilakke kòṭiye vitāname,
ālin ilaiyāy! arulelor èṃ pāvāy || 26 ||
27. pāśuram
kūṭārai vèlluṃ cīr kovintā!,
un tannaippāṭi ppaṟai kòṇṭu yāṃ pèṟu cammānam,
nāṭu pukaḻuṃ paricināl nanṟāka,
cūṭakame tol valaiye toṭe cèvi ppūve,
pāṭakame ènṟanaiya pal kalanuṃ yāṃ aṇivom,
āṭai uṭuppoṃ atan pinne pāl coṟu,
mūṭa nèy pèytu muḻaṅkai vaḻivāra,
kūṭi iruntu kulirntelor èṃ pāvāy || 27 ||
28. pāśuram
kaṟavaikal pin cènṟu kānañcerntuṇpom,
aṟivònṟuṃ illāta āykkulattu,
un tannai ppiṟavi pèṟuntanai ppuṇṇiyaṃ yāṃ uṭaiyom,
kuṟai ònṟuṃ illāta kovintā,
un tannoṭuṟavel namakkiṅkòḻikka òḻiyātu,
aṟiyāta pillaikaloṃ anpināl,
un tannai cciṟuper aḻaittanavuṃ cīṟi arulāte,
iṟaivā! nī tārāy paṟai elor èṃ pāvāy || 28 ||
29. pāśuram
cirraṃ ciṟukāle vantunnai ccevittu,
un pòrrāmarai aṭiye porruṃ pòrul kelāy,
pèrraṃ meyttuṇṇuṃ kulattil piṟantu,
nī kurreval èṅkalai kkòllāmal pokātu,
irrai ppaṟai kòlvān anṟu kāṇ kovintā!,
èrraikkuṃ eḻeḻ piṟavikkum,
un tannoṭurrome āvoṃ unakke nāṃ āṭ cèyvom,
marrai naṃ kāmaṅkal mārrelor èṃ pāvāy || 29 ||
30. pāśuram
vaṅka kkaṭal kaṭainta mātavanai kkecavanai,
tiṅkal tirumukattu cceyiḻaiyār cènṟiṟaiñci,
aṅka ppaṟai kòṇṭavārrai,
aṇi putuvai ppaiṅkamala ttaṇ tèriyal paṭṭar pirān kotai cònna,
caṅka ttamiḻ mālai muppatuṃ tappāme,
iṅkipparicuraippār īr iraṇṭu māl varai ttol,
cèṅkaṇ tirumukattu ccèlva ttirumālāl,
èṅkuṃ tiruvarul pèrrinpuṟuvar èṃ pāvāy || 30 ||
āṇṭāl tiruvaṭikale caraṇaṃ pèriyāḻvār tiruvaṭikale caraṇam
Sanskrit — Devanagari (original)
ध्यानम्
नीलातुङ्ग स्तनगिरितटी सुप्तमुद्बोध्य कृष्णं
पारार्थ्यं स्वं श्रुतिशतशिर-स्सिद्धमध्यापयन्ती ।
स्वोच्छिष्टायां स्रजि-निगलितं या बलात्कृत्य भुङ्क्ते
गोदा तस्यै नम इदमिदं भूय एवास्तु भूयः ॥
अन्नवयल् पुतुवै-आण्टाल् अरङ्कऱ्कु,
पन्नु तिरुप्पावै-प्पल्पतियम्,
इन्निचैयाल् पाटि-क्कॊटुत्ताल् नऱ्-पामालै,
पूमालै चूटि-क्कॊटुत्तालै च्चॊल्लु
चूटि-क्कॊटुत्त चुटर्क्कॊटिये! तॊल्-पावै,
पाटि-अरुलवल्ल पल्वलैयाय्!,
नाटिनी वेङ्कटवऱ्कॆन्नै विति ऎन्ऱ इम्मार्रम्,
नां कटवा वण्णमे नल्कु.
1. पाशुरम्
मार्कऴि-त्तिङ्कल् मति निऱैन्त नन्नालाल्,
नीराट-प्पोतुवीर् पोतुमिनो नेर् इऴैयीर्,
चीर्-मल्कुं आय्प्पाटि-च्चॆल्व-च्चिऱुमीर्काल्,
कूर् वेल् कॊटुन् तॊऴिलन् नन्तकोपन् कुमरन्,
एरार्न्त कण्णि यचोतै इलं चिङ्कम्,
कार्मेनि-च्चॆङ्कण् कतिर्-मतियं पोल् मुकत्तान्,
नारायणने नमक्के पऱै तरुवान्,
पारोर् पुकऴ-प्पटिन्तेलोर् ऎं पावाय् ॥ 1 ॥
2. पाशुरम्
वैयत्तु वाऴ्वीर्काल्! नामुं नं पावैक्कु,
चॆय्युं किरिचैकल् केलीरो,
पाऱ्कटलुल् पैय-त्तुयिन्ऱ परमन्-अटि पाटि,
नॆय् उण्णों पाल् उण्णों नाट्काले नीर् आटि,
मैयिट्टॆऴुतों मलरिट्टु नां मुटियोम्,
चॆय्यातन चॆय्यों तीक्कुऱलै चॆन्ऱोतोम्,
ऐयमुं पिच्चैयुं आन्तनैयुं कै काट्टि,
उय्युमाऱॆण्णि उकन्तेलोर् ऎं पावाय् ॥ 2 ॥
3. पाशुरम्
ओङ्कि उलकलन्त उत्तमन् पेर् पाटि,
नाङ्कल् नं पावैक्कु च्चार्रि नीर् आटिनाल्,
तीङ्किन्ऱि नाटॆल्लां तिङ्कल् मुम्मारि पॆय्तु,
ओङ्कु पॆऱुञ्चॆन्नॆल् ऊटु कयल् उकल,
पूङ्कुवलै प्पोतिल् पॊऱिवण्टु कण् पटुप्प,
तेङ्काते पुक्किरुन्तु चीर्त्त मुलै पर्रि वाङ्क,
कुटं निऱैक्कुं वल्लल् पॆरुं पचुक्कल्,
नीङ्कात चॆल्वं निऱैन्तेलोर् ऎं पावाय् ॥ 3 ॥
4. पाशुरम्
आऴि मऴैक्कण्णा! ऒन्ऱु नी कै करवेल्,
आऴि उल् पुक्कु मुकन्तु कॊटार्त्तेऱि,
ऊऴि मुतल्वन् उरुवं पोल् मॆय् कऱुत्तु,
पाऴियन् तोलुटै प्पऱ्पनापन् कैयिल्,
आऴि पोल् मिन्नि वलम्पुरि पोल् निन्ऱतिर्न्तु,
ताऴाते चार्ङ्कं उतैत्त चरमऴै पोल्,
वाऴ उलकिनिल् पॆय्तिटाय्,
नाङ्कलुं मार्कऴि नीराट मकिऴ्न्तेलोर् ऎं पावाय् ॥ 4 ॥
5. पाशुरम्
मायनै मन्नु वटमतुरै मैन्तनै,
तूय पॆरुनीर् यमुनै त्तुऱैवनै,
आयर् कुलत्तिनिल् तोन्ऱुं अणि विलक्कै,
तायै क्कुटल् विलक्कं चॆय्त तामोतरनै,
तूयोमाय् वन्तु नां तूमलर् तूवि त्तॊऴुतु,
वायिनाल् पाटि मनत्तिनाल् चिन्तिक्क,
पोय पिऴैयुं पुकुतरुवान् निन्ऱनवुम्,
तीयिनिल् तूचाकुं चॆप्पेलोर् ऎं पावाय् ॥ 5 ॥
6. पाशुरम्
पुल्लुं चिलम्पिन काण् पुल्लरैयन् कोयिल्,
वॆल्लै विलि चङ्किन् पेर् अरवं केट्टिलैयो,
पिल्लाय्! ऎऴुन्तिराय् पेय्मुलै नञ्चुण्टु,
कल्ल च्चकटं कलक्कऴिय क्कालोच्चि,
वॆल्लत्तरविल् तुयिल् अमर्न्त वित्तिनै,
उल्लत्तु क्कॊण्टु मुनिवर्कलुं योकिकलुम्,
मॆल्ल ऎऴुन्तरि ऎन्ऱ पेर् अरवम्,
उल्लं पुकुन्तु कुलिर्न्तेलोर् ऎं पावाय् ॥ 6 ॥
7. पाशुरम्
कीचु कीचॆन्ऱॆङ्कुं आनैच्चात्तन्,
कलन्तु पेचिन पेच्चरवं केट्टिलैयो पेय् प्पॆण्णे,
काचुं पिऱप्पुं कल कलप्प क्कै पेर्त्तु,
वाच नऱुं कुऴल् आय्च्चियर्,
मत्तिनाल् ओचै पटुत्त तयिर् अरवं केट्टिलैयो,
नायक प्पॆण् पिल्लाय्! नारायणन् मूर्त्ति,
केचवनै प्पाटवुं नी केट्टे किटत्तियो,
तेचं उटैयाय्! तिऱवेलोर् ऎं पावाय् ॥ 7 ॥
8. पाशुरम्
कीऴ्वानं वॆल्लॆन्ऱॆरुमै चिऱु वीटु,
मेय्वान् परन्तन काण् मिक्कुल्ल पिल्लैकलुम्,
पोवान् पोकिन्ऱारै प्पोकामल् कात्तु,
उन्नै क्कूवुवान् वन्तु निन्ऱोम्,
कोतु कलं उटैय पावाय्! ऎऴुन्तिराय् पाटि प्पऱै कॊण्टु,
मावाय् पिलन्तानै मल्लरै माट्टिय,
तेवातितेवनै च्चॆन्ऱु नां चेवित्ताल्,
आवा ऎन्ऱाराय्न्तरुलेलोर् ऎं पावाय् ॥ 8 ॥
9. पाशुरम्
तूमणि माटत्तु च्चुर्रुं विलक्कॆरिय,
तूपं कमऴ त्तुयिल् अणैमेल् कण् वलरुम्,
मामान् मकले! मणि क्कतवं ताल् तिऱवाय्,
मामीर्! अवलै ऎऴुप्पीरो,
उन् मकल् तान् ऊमैयो अन्ऱि च्चॆविटो अनन्तलो,
एम प्पॆरुन् तुयिल् मन्तिर प्पट्टालो,
मामायन् मातवन् वैकुन्तन् ऎन्ऱॆन्ऱु,
नामं पलवुं नविन्ऱेलोर् ऎं पावाय् ॥ 9 ॥
10. पाशुरम्
नोर्रु च्चुवर्क्कं पुकुकिन्ऱ अम्मनाय्,
मार्रमुं तारारो वाचल् तिऱवातार्,
नार्र त्तुऴाय् मुटि नारायणन्,
नम्माल् पोर्र प्पऱै तरुं पुण्णियनाल्,
पण्टॊरु नाल् कूर्रत्तिन् वाय् वीऴ्न्त कुम्पकरणनुम्,
तोर्रुं उनक्के पॆरुन् तुयिल् तान् तन्तानो,
आर्र अनन्तल् उटैयाय्! अरुङ्कलमे,
तेर्रमाय् वन्तु तिऱवेलोर् ऎं पावाय् ॥ 10 ॥
11. पाशुरम्
कर्रु क्कऱवै क्कणङ्कल् पल कऱन्तु,
चॆर्रार् तिऱल् अऴिय च्चॆन्ऱु चॆरु च्चॆय्युम्,
कुर्रम् ऒन्ऱिल्लात कोवलर् तं पॊऱ् कॊटिये,
पुर्ररवल्कुल् पुनमयिले! पोतराय्,
चुर्रत्तु त्तोऴिमार् ऎल्लारुं वन्तु,
निन् मुर्रं पुकुन्तु मुकिल्वण्णन् पेर् पाट,
चिर्राते पेचाते चॆल्व प्पॆण्टाट्टि,
नी ऎर्रुक्कुऱङ्कुं पॊरुलेलोर् ऎं पावाय् ॥ 11 ॥
12. पाशुरम्
कनैत्तिलं कर्रॆरुमै कन्ऱुक्किरङ्कि,
निनैत्तु मुलै वऴिये निन्ऱु पाल् चोर,
ननैत्तिल्लं चेऱाक्कुं नऱ्चॆल्वन् तङ्काय्,
पनि त्तलै वीऴ निन् वाचऱ् कटै पर्रि,
चिनत्तिनाल् तॆन् इलङ्कै क्कोमानै च्चॆर्र,
मनत्तुक्किनियानै प्पाटवुं नी वाय् तिऱवाय्,
इनि त्तान् ऎऴुन्तिराय् ईतॆन्न पेर् उऱक्कम्,
अनैत्तिल्लत्तारुं अऱिन्तेलोर् ऎं पावाय् ॥ 12 ॥
13. पाशुरम्
पुल्लिन् वाय् कीण्टानै प्पॊल्ला अरक्कनै,
किल्लि क्कलैन्तानै क्कीर्त्तिमै पाटि प्पोय्,
पिल्लैकल् ऎल्लारुं पावै क्कलं पुक्कार्,
वॆल्लि ऎऴुन्तु वियाऴं उऱङ्किर्रु,
पुल्लुं चिलम्पिन काण् पोतरि क्कण्णिनाय्,
कुल्ल क्कुलिर क्कुटैन्तु नीर् आटाते,
पल्लि क्किटत्तियो पावाय्! नी नन्नालाल्,
कल्लं तविर्न्तु कलन्तेलोर् ऎं पावाय् ॥ 13 ॥
14. पाशुरम्
उङ्कल् पुऴैक्कटै त्तोट्टत्तु वावियुल्,
चॆङ्कऴुनीर् वाय् नॆकिऴ्न्ताम्पल् वाय् कूम्पिन काण्,
चॆङ्कल् पॊटि क्कूरै वॆण्पऱ् तवत्तवर्,
तङ्कल् तिरुक्कोयिऱ् चङ्किटुवान् पोतन्तार्,
ऎङ्कलै मुन्नम् ऎऴुप्पुवान् वाय् पेचुम्,
नङ्काय्! ऎऴुन्तिराय् नाणाताय्! नावुटैयाय्,
चङ्कॊटु चक्करं एन्तुं तटक्कैयन्,
पङ्कय क्कण्णानै प्पाटेलोर् ऎं पावाय् ॥ 14 ॥
15. पाशुरम्
ऎल्ले! इलं किलिये! इन्नं उऱङ्कुतियो,
चिल् ऎन्ऱऴैयेन्मिन् नङ्कैमीर्! पोतरुकिन्ऱेन्,
वल्लै उन् कट्टुरैकल् पण्टे उन् वायऱितुम्,
वल्लीर्कल् नीङ्कले नाने तान् आयिटुक,
ऒल्लै नी पोताय् उनक्कॆन्न वेऱुटैयै,
ऎल्लारुं पोन्तारो पोन्तार् पोन्तॆण्णिक्कॊल्,
वल्लानै कॊन्ऱानै मार्रारै मार्रऴिक्क वल्लानै,
मायनै प्पाटेलोर् ऎं पावाय् ॥ 15 ॥
16. पाशुरम्
नायकनाय् निन्ऱ नन्तकोपनुटैय कोयिल् काप्पाने!,
कॊटि त्तोन्ऱुं तोरण वायिल् काप्पाने!,
मणिक्कतवं ताल् तिऱवाय्,
आयर् चिऱुमियरोमुक्कु,
अऱै पऱै मायन् मणिवण्णन् नॆन्नले वाय् नेर्न्तान्,
तूयोमाय् वन्तों तुयिल् ऎऴ प्पाटुवान्,
वायाल् मुन्नं मुन्नं मार्राते अम्मा,
नी नेय निलै क्कतवं नीक्केलोर् ऎं पावाय् ॥ 16 ॥
17. पाशुरम्
अम्परमे तण्णीरे चोऱे अऱं चॆय्युम्,
ऎं पॆरुमान् नन्तकोपाला! ऎऴुन्तिराय्,
कॊम्पनार्क्कॆल्लां कॊऴुन्ते! कुल विलक्के,
ऎं पॆरुमाट्टि यचोताय्! अऱिवुऱाय्,
अम्परं ऊटऱुत्तोङ्कि उलकलन्त,
उम्पर् कोमाने! उऱङ्कातॆऴुन्तिराय्,
चॆं पॊऱ् कऴल् अटि च्चॆल्वा पलतेवा!,
उम्पियुं नीयुं उऱङ्केलोर् ऎं पावाय् ॥ 17 ॥
18. पाशुरम्
उन्तु मत कलिर्रन् ओटात तोल् वलियन्,
नन्तकोपालन् मरुमकले! नप्पिन्नाय्!,
कन्तं कमऴुं कुऴलि! कटै तिऱवाय्,
वन्तॆङ्कुं कोऴि अऴैत्तन काण्,
मातवि प्पन्तल् मेल् पल् काल् कुयिल् इनङ्कल् कूविन काण्,
पन्तार् विरलि! उन् मैत्तुनन् पेर् पाट,
चॆन्तामरै क्कैयाल् चीरार् वलै ऒलिप्प,
वन्तु तिऱवाय् मकिऴ्न्तेलोर् ऎं पावाय् ॥ 18 ॥
19. पाशुरम्
कुत्तु विलक्कॆरिय कोट्टुक्काल् कट्टिल् मेल्,
मॆत्तॆन्ऱ पञ्च चयनत्तिन् मेल् एऱि,
कॊत्तलर् पूङ्कुऴल् नप्पिन्नै कॊङ्कै मेल्,
वैत्तु क्किटन्त मलर् मार्पा! वाय् तिऱवाय्!,
मै त्तटं कण्णिनाय्! नी उन् मणालनै,
ऎत्तनै पोतुं तुयिल् ऎऴ ऒट्टाय् काण्!,
ऎत्तनै येलुं पिरिवार्रकिल्लायाल्,
तत्तुवं अन्ऱु तकवेलोर् ऎं पावाय् ॥ 19 ॥
20. पाशुरम्
मुप्पत्तु मूवर् अमरर्क्कु मुन् चॆन्ऱु,
कप्पं तविर्क्कुं कलिये! तुयिल् ऎऴाय्,
चॆप्पं उटैयाय्! तिऱल् उटैयाय्,
चॆर्रार्क्कु वॆप्पं कॊटुक्कुं विमला! तुयिल् ऎऴाय्,
चॆप्पन्न मॆन् मुलै च्चॆव्वाय् च्चिऱु मरुङ्कुल्,
नप्पिन्नै नङ्काय्! तिरुवे! तुयिल् ऎऴाय्,
उक्कमुं तट्टॊलियुं तन्तुन् मणालनै,
इप्पोते ऎम्मै नीराट्टेलोर् ऎं पावाय् ॥ 20 ॥
21. पाशुरम्
एर्र कलङ्कल् ऎतिर् पॊङ्कि मीतलिप्प,
मार्राते पाल् चॊरियुं वल्लल् पॆरुं पचुक्कल्,
आर्र प्पटैत्तान् मकने! अऱिवुऱाय्,
ऊर्रं उटैयाय्! पॆरियाय्!,
उलकिनिल् तोर्रमाय् निन्ऱ चुटरे! तुयिल् ऎऴाय्,
मार्रार् उनक्कु वलि तॊलैन्तुन् वाचऱ् कण्,
आर्रातु वन्तुन् अटि पणियुमा पोले,
पोर्रियां वन्तों पुकऴ्न्तेलोर् ऎं पावाय् ॥ 21 ॥
22. पाशुरम्
अङ्कण् मा ञालत्तरचर्,
अपिमान पङ्कमाय् वन्तु निन् पल्लिक्कट्टिऱ् कीऴे,
चङ्कं इरुप्पार् पोल् वन्तु तलै प्पॆय्तोम्,
किङ्किणि वाय् च्चॆय्त तामरै प्पू प्पोले,
चॆङ्कण् चिऱु च्चिऱिते ऎम्मेल् विऴियावो,
तिङ्कलुं आतित्तियनुम् ऎऴुन्ताऱ् पोल्,
अङ्कण् इरण्टुं कॊण्टॆङ्कल् मेल् नोक्कुतियेल्,
ऎङ्कल् मेल् चापं इऴिन्तेलोर् ऎं पावाय् ॥ 22 ॥
23. पाशुरम्
मारि मलै मुऴैञ्चिल् मन्नि क्किटन्तुऱङ्कुम्,
चीरिय चिङ्कं अऱिवुर्रु त्ती विऴित्तु,
वेरि मयिर् पॊङ्क ऎप्पाटुं पेर्न्तुतऱि,
मूरि निमिर्न्तु मुऴङ्कि प्पुऱप्पट्टु,
पोतरुमा पोले नी पूवैप्पू वण्णा,
उन् कोयिल् निन्ऱिङ्ङने पोन्तरुलि,
कोप्पुटैय चीरिय चिङ्काचनत्तिरुन्तु,
यां वन्त कारियं आराय्न्तरुलेलोर् ऎं पावाय् ॥ 23 ॥
24. पाशुरम्
अन्ऱिव्वुलकं अलन्ताय् अटि पोर्रि,
चॆन्ऱङ्कु त्तॆन् इलङ्कै चॆर्राय् तिऱल् पोर्रि,
पॊन्ऱ च्चकटं उतैत्ताय् पुकऴ् पोर्रि,
कन्ऱु कुणिला ऎऱिन्ताय् कऴल् पोर्रि,
कुन्ऱु कुटैयाय् ऎटुत्ताय् कुणं पोर्रि,
वॆन्ऱु पकै कॆटुक्कुं निन् कैयिल् वेल् पोर्रि,
ऎन्ऱॆन्ऱुन् चेवकमे एत्ति प्पऱै कॊल्वान्,
इन्ऱु यां वन्तों इरङ्केलोर् ऎं पावाय् ॥ 24 ॥
25. पाशुरम्
ऒरुत्ति मकनाय् प्पिऱन्तु,
ओर् इरविल् ऒरुत्ति मकनाय् ऒलित्तु वलर,
तरिक्किलान् आकि त्तान् तीङ्कु निनैन्त,
करुत्तै प्पिऴैप्पित्तु क्कञ्चन् वयिर्रिल्,
नॆरुप्पॆन्न निन्ऱ नॆटुमाले,
उन्नै अरुत्तित्तु वन्तों पऱै तरुति याकिल्,
तिरुत्तक्क चॆल्वमुं चेवकमुं यां पाटि,
वरुत्तमुं तीर्न्तु मकिऴ्न्तेलोर् ऎं पावाय् ॥ 25 ॥
26. पाशुरम्
माले! मणिवण्णा! मार्कऴि नीर् आटुवान्,
मेलैयार् चॆय्वनकल् वेण्टुवन केट्टियेल्,
ञालत्तै ऎल्लां नटुङ्क मुरल्वन,
पालन्न वण्णत्तुन् पाञ्चजन्नियमे,
पोल्वन चङ्कङ्कल् पोय् प्पाटुटैयनवे,
चाल प्पॆरुं पऱैये पल्लाण्टिचैप्पारे,
कोल विलक्के कॊटिये वितानमे,
आलिन् इलैयाय्! अरुलेलोर् ऎं पावाय् ॥ 26 ॥
27. पाशुरम्
कूटारै वॆल्लुं चीर् कोविन्ता!,
उन् तन्नैप्पाटि प्पऱै कॊण्टु यां पॆऱु चम्मानम्,
नाटु पुकऴुं परिचिनाल् नन्ऱाक,
चूटकमे तोल् वलैये तोटे चॆवि प्पूवे,
पाटकमे ऎन्ऱनैय पल् कलनुं यां अणिवोम्,
आटै उटुप्पों अतन् पिन्ने पाल् चोऱु,
मूट नॆय् पॆय्तु मुऴङ्कै वऴिवार,
कूटि इरुन्तु कुलिर्न्तेलोर् ऎं पावाय् ॥ 27 ॥
28. पाशुरम्
कऱवैकल् पिन् चॆन्ऱु कानञ्चेर्न्तुण्पोम्,
अऱिवॊन्ऱुं इल्लात आय्क्कुलत्तु,
उन् तन्नै प्पिऱवि पॆऱुन्तनै प्पुण्णियं यां उटैयोम्,
कुऱै ऒन्ऱुं इल्लात कोविन्ता,
उन् तन्नोटुऱवेल् नमक्किङ्कॊऴिक्क ऒऴियातु,
अऱियात पिल्लैकलों अन्पिनाल्,
उन् तन्नै च्चिऱुपेर् अऴैत्तनवुं चीऱि अरुलाते,
इऱैवा! नी ताराय् पऱै एलोर् ऎं पावाय् ॥ 28 ॥
29. पाशुरम्
चिर्रं चिऱुकाले वन्तुन्नै च्चेवित्तु,
उन् पॊर्रामरै अटिये पोर्रुं पॊरुल् केलाय्,
पॆर्रं मेय्त्तुण्णुं कुलत्तिल् पिऱन्तु,
नी कुर्रेवल् ऎङ्कलै क्कॊल्लामल् पोकातु,
इर्रै प्पऱै कॊल्वान् अन्ऱु काण् कोविन्ता!,
ऎर्रैक्कुं एऴेऴ् पिऱविक्कुम्,
उन् तन्नोटुर्रोमे आवों उनक्के नां आट् चॆय्वोम्,
मर्रै नं कामङ्कल् मार्रेलोर् ऎं पावाय् ॥ 29 ॥
30. पाशुरम्
वङ्क क्कटल् कटैन्त मातवनै क्केचवनै,
तिङ्कल् तिरुमुकत्तु च्चेयिऴैयार् चॆन्ऱिऱैञ्चि,
अङ्क प्पऱै कॊण्टवार्रै,
अणि पुतुवै प्पैङ्कमल त्तण् तॆरियल् पट्टर् पिरान् कोतै चॊन्न,
चङ्क त्तमिऴ् मालै मुप्पतुं तप्पामे,
इङ्किप्परिचुरैप्पार् ईर् इरण्टु माल् वरै त्तोल्,
चॆङ्कण् तिरुमुकत्तु च्चॆल्व त्तिरुमालाल्,
ऎङ्कुं तिरुवरुल् पॆर्रिन्पुऱुवर् ऎं पावाय् ॥ 30 ॥
आण्टाल् तिरुवटिकले चरणं पॆरियाऴ्वार् तिरुवटिकले चरणम्
dhyānam
nīlātuṅga stanagiritaṭī suptamudbodhya kṛṣṇaṃ
pārārthyaṃ svaṃ śrutiśataśira-ssiddhamadhyāpayantī |
svocchiṣṭāyāṃ sraji-nigalitaṃ yā balātkṛtya bhuṅkte
godā tasyai nama idamidaṃ bhūya evāstu bhūyaḥ ||
annavayal putuvai-āṇṭāl araṅkaṟku,
pannu tiruppāvai-ppalpatiyam,
innicaiyāl pāṭi-kkòṭuttāl naṟ-pāmālai,
pūmālai cūṭi-kkòṭuttālai ccòllu
cūṭi-kkòṭutta cuṭarkkòṭiye! tòl-pāvai,
pāṭi-arulavalla palvalaiyāy!,
nāṭinī veṅkaṭavaṟkènnai viti ènṟa immārram,
nāṃ kaṭavā vaṇṇame nalku.
1. pāśuram
mārkaḻi-ttiṅkal mati niṟainta nannālāl,
nīrāṭa-ppotuvīr potumino ner iḻaiyīr,
cīr-malkuṃ āyppāṭi-ccèlva-cciṟumīrkāl,
kūr vel kòṭun tòḻilan nantakopan kumaran,
erārnta kaṇṇi yacotai ilaṃ ciṅkam,
kārmeni-ccèṅkaṇ katir-matiyaṃ pol mukattān,
nārāyaṇane namakke paṟai taruvān,
pāror pukaḻa-ppaṭintelor èṃ pāvāy || 1 ||
2. pāśuram
vaiyattu vāḻvīrkāl! nāmuṃ naṃ pāvaikku,
cèyyuṃ kiricaikal kelīro,
pāṟkaṭalul paiya-ttuyinṟa paraman-aṭi pāṭi,
nèy uṇṇoṃ pāl uṇṇoṃ nāṭkāle nīr āṭi,
maiyiṭṭèḻutoṃ malariṭṭu nāṃ muṭiyom,
cèyyātana cèyyoṃ tīkkuṟalai cènṟotom,
aiyamuṃ piccaiyuṃ āntanaiyuṃ kai kāṭṭi,
uyyumāṟèṇṇi ukantelor èṃ pāvāy || 2 ||
3. pāśuram
oṅki ulakalanta uttaman per pāṭi,
nāṅkal naṃ pāvaikku ccārri nīr āṭināl,
tīṅkinṟi nāṭèllāṃ tiṅkal mummāri pèytu,
oṅku pèṟuñcènnèl ūṭu kayal ukala,
pūṅkuvalai ppotil pòṟivaṇṭu kaṇ paṭuppa,
teṅkāte pukkiruntu cīrtta mulai parri vāṅka,
kuṭaṃ niṟaikkuṃ vallal pèruṃ pacukkal,
nīṅkāta cèlvaṃ niṟaintelor èṃ pāvāy || 3 ||
4. pāśuram
āḻi maḻaikkaṇṇā! ònṟu nī kai karavel,
āḻi ul pukku mukantu kòṭārtteṟi,
ūḻi mutalvan uruvaṃ pol mèy kaṟuttu,
pāḻiyan toluṭai ppaṟpanāpan kaiyil,
āḻi pol minni valampuri pol ninṟatirntu,
tāḻāte cārṅkaṃ utaitta caramaḻai pol,
vāḻa ulakinil pèytiṭāy,
nāṅkaluṃ mārkaḻi nīrāṭa makiḻntelor èṃ pāvāy || 4 ||
5. pāśuram
māyanai mannu vaṭamaturai maintanai,
tūya pèrunīr yamunai ttuṟaivanai,
āyar kulattinil tonṟuṃ aṇi vilakkai,
tāyai kkuṭal vilakkaṃ cèyta tāmotaranai,
tūyomāy vantu nāṃ tūmalar tūvi ttòḻutu,
vāyināl pāṭi manattināl cintikka,
poya piḻaiyuṃ pukutaruvān ninṟanavum,
tīyinil tūcākuṃ cèppelor èṃ pāvāy || 5 ||
6. pāśuram
pulluṃ cilampina kāṇ pullaraiyan koyil,
vèllai vili caṅkin per aravaṃ keṭṭilaiyo,
pillāy! èḻuntirāy peymulai nañcuṇṭu,
kalla ccakaṭaṃ kalakkaḻiya kkālocci,
vèllattaravil tuyil amarnta vittinai,
ullattu kkòṇṭu munivarkaluṃ yokikalum,
mèlla èḻuntari ènṟa per aravam,
ullaṃ pukuntu kulirntelor èṃ pāvāy || 6 ||
7. pāśuram
kīcu kīcènṟèṅkuṃ ānaiccāttan,
kalantu pecina peccaravaṃ keṭṭilaiyo pey ppèṇṇe,
kācuṃ piṟappuṃ kala kalappa kkai perttu,
vāca naṟuṃ kuḻal āycciyar,
mattināl ocai paṭutta tayir aravaṃ keṭṭilaiyo,
nāyaka ppèṇ pillāy! nārāyaṇan mūrtti,
kecavanai ppāṭavuṃ nī keṭṭe kiṭattiyo,
tecaṃ uṭaiyāy! tiṟavelor èṃ pāvāy || 7 ||
8. pāśuram
kīḻvānaṃ vèllènṟèrumai ciṟu vīṭu,
meyvān parantana kāṇ mikkulla pillaikalum,
povān pokinṟārai ppokāmal kāttu,
unnai kkūvuvān vantu ninṟom,
kotu kalaṃ uṭaiya pāvāy! èḻuntirāy pāṭi ppaṟai kòṇṭu,
māvāy pilantānai mallarai māṭṭiya,
tevātitevanai ccènṟu nāṃ cevittāl,
āvā ènṟārāyntarulelor èṃ pāvāy || 8 ||
9. pāśuram
tūmaṇi māṭattu ccurruṃ vilakkèriya,
tūpaṃ kamaḻa ttuyil aṇaimel kaṇ valarum,
māmān makale! maṇi kkatavaṃ tāl tiṟavāy,
māmīr! avalai èḻuppīro,
un makal tān ūmaiyo anṟi ccèviṭo anantalo,
ema ppèrun tuyil mantira ppaṭṭālo,
māmāyan mātavan vaikuntan ènṟènṟu,
nāmaṃ palavuṃ navinṟelor èṃ pāvāy || 9 ||
10. pāśuram
norru ccuvarkkaṃ pukukinṟa ammanāy,
mārramuṃ tārāro vācal tiṟavātār,
nārra ttuḻāy muṭi nārāyaṇan,
nammāl porra ppaṟai taruṃ puṇṇiyanāl,
paṇṭòru nāl kūrrattin vāy vīḻnta kumpakaraṇanum,
torruṃ unakke pèrun tuyil tān tantāno,
ārra anantal uṭaiyāy! aruṅkalame,
terramāy vantu tiṟavelor èṃ pāvāy || 10 ||
11. pāśuram
karru kkaṟavai kkaṇaṅkal pala kaṟantu,
cèrrār tiṟal aḻiya ccènṟu cèru ccèyyum,
kurram ònṟillāta kovalar taṃ pòṟ kòṭiye,
purraravalkul punamayile! potarāy,
currattu ttoḻimār èllāruṃ vantu,
nin murraṃ pukuntu mukilvaṇṇan per pāṭa,
cirrāte pecāte cèlva ppèṇṭāṭṭi,
nī èrrukkuṟaṅkuṃ pòrulelor èṃ pāvāy || 11 ||
12. pāśuram
kanaittilaṃ karrèrumai kanṟukkiraṅki,
ninaittu mulai vaḻiye ninṟu pāl cora,
nanaittillaṃ ceṟākkuṃ naṟcèlvan taṅkāy,
pani ttalai vīḻa nin vācaṟ kaṭai parri,
cinattināl tèn ilaṅkai kkomānai ccèrra,
manattukkiniyānai ppāṭavuṃ nī vāy tiṟavāy,
ini ttān èḻuntirāy ītènna per uṟakkam,
anaittillattāruṃ aṟintelor èṃ pāvāy || 12 ||
13. pāśuram
pullin vāy kīṇṭānai ppòllā arakkanai,
killi kkalaintānai kkīrttimai pāṭi ppoy,
pillaikal èllāruṃ pāvai kkalaṃ pukkār,
vèlli èḻuntu viyāḻaṃ uṟaṅkirru,
pulluṃ cilampina kāṇ potari kkaṇṇināy,
kulla kkulira kkuṭaintu nīr āṭāte,
palli kkiṭattiyo pāvāy! nī nannālāl,
kallaṃ tavirntu kalantelor èṃ pāvāy || 13 ||
14. pāśuram
uṅkal puḻaikkaṭai ttoṭṭattu vāviyul,
cèṅkaḻunīr vāy nèkiḻntāmpal vāy kūmpina kāṇ,
cèṅkal pòṭi kkūrai vèṇpaṟ tavattavar,
taṅkal tirukkoyiṟ caṅkiṭuvān potantār,
èṅkalai munnam èḻuppuvān vāy pecum,
naṅkāy! èḻuntirāy nāṇātāy! nāvuṭaiyāy,
caṅkòṭu cakkaraṃ entuṃ taṭakkaiyan,
paṅkaya kkaṇṇānai ppāṭelor èṃ pāvāy || 14 ||
15. pāśuram
èlle! ilaṃ kiliye! innaṃ uṟaṅkutiyo,
cil ènṟaḻaiyenmin naṅkaimīr! potarukinṟen,
vallai un kaṭṭuraikal paṇṭe un vāyaṟitum,
vallīrkal nīṅkale nāne tān āyiṭuka,
òllai nī potāy unakkènna veṟuṭaiyai,
èllāruṃ pontāro pontār pontèṇṇikkòl,
vallānai kònṟānai mārrārai mārraḻikka vallānai,
māyanai ppāṭelor èṃ pāvāy || 15 ||
16. pāśuram
nāyakanāy ninṟa nantakopanuṭaiya koyil kāppāne!,
kòṭi ttonṟuṃ toraṇa vāyil kāppāne!,
maṇikkatavaṃ tāl tiṟavāy,
āyar ciṟumiyaromukku,
aṟai paṟai māyan maṇivaṇṇan nènnale vāy nerntān,
tūyomāy vantoṃ tuyil èḻa ppāṭuvān,
vāyāl munnaṃ munnaṃ mārrāte ammā,
nī neya nilai kkatavaṃ nīkkelor èṃ pāvāy || 16 ||
17. pāśuram
amparame taṇṇīre coṟe aṟaṃ cèyyum,
èṃ pèrumān nantakopālā! èḻuntirāy,
kòmpanārkkèllāṃ kòḻunte! kula vilakke,
èṃ pèrumāṭṭi yacotāy! aṟivuṟāy,
amparaṃ ūṭaṟuttoṅki ulakalanta,
umpar komāne! uṟaṅkātèḻuntirāy,
cèṃ pòṟ kaḻal aṭi ccèlvā palatevā!,
umpiyuṃ nīyuṃ uṟaṅkelor èṃ pāvāy || 17 ||
18. pāśuram
untu mata kalirran oṭāta tol valiyan,
nantakopālan marumakale! nappinnāy!,
kantaṃ kamaḻuṃ kuḻali! kaṭai tiṟavāy,
vantèṅkuṃ koḻi aḻaittana kāṇ,
mātavi ppantal mel pal kāl kuyil inaṅkal kūvina kāṇ,
pantār virali! un maittunan per pāṭa,
cèntāmarai kkaiyāl cīrār valai òlippa,
vantu tiṟavāy makiḻntelor èṃ pāvāy || 18 ||
19. pāśuram
kuttu vilakkèriya koṭṭukkāl kaṭṭil mel,
mèttènṟa pañca cayanattin mel eṟi,
kòttalar pūṅkuḻal nappinnai kòṅkai mel,
vaittu kkiṭanta malar mārpā! vāy tiṟavāy!,
mai ttaṭaṃ kaṇṇināy! nī un maṇālanai,
èttanai potuṃ tuyil èḻa òṭṭāy kāṇ!,
èttanai yeluṃ pirivārrakillāyāl,
tattuvaṃ anṟu takavelor èṃ pāvāy || 19 ||
20. pāśuram
muppattu mūvar amararkku mun cènṟu,
kappaṃ tavirkkuṃ kaliye! tuyil èḻāy,
cèppaṃ uṭaiyāy! tiṟal uṭaiyāy,
cèrrārkku vèppaṃ kòṭukkuṃ vimalā! tuyil èḻāy,
cèppanna mèn mulai ccèvvāy cciṟu maruṅkul,
nappinnai naṅkāy! tiruve! tuyil èḻāy,
ukkamuṃ taṭṭòliyuṃ tantun maṇālanai,
ippote èmmai nīrāṭṭelor èṃ pāvāy || 20 ||
21. pāśuram
erra kalaṅkal ètir pòṅki mītalippa,
mārrāte pāl còriyuṃ vallal pèruṃ pacukkal,
ārra ppaṭaittān makane! aṟivuṟāy,
ūrraṃ uṭaiyāy! pèriyāy!,
ulakinil torramāy ninṟa cuṭare! tuyil èḻāy,
mārrār unakku vali tòlaintun vācaṟ kaṇ,
ārrātu vantun aṭi paṇiyumā pole,
porriyāṃ vantoṃ pukaḻntelor èṃ pāvāy || 21 ||
22. pāśuram
aṅkaṇ mā ñālattaracar,
apimāna paṅkamāy vantu nin pallikkaṭṭiṟ kīḻe,
caṅkaṃ iruppār pol vantu talai ppèytom,
kiṅkiṇi vāy ccèyta tāmarai ppū ppole,
cèṅkaṇ ciṟu cciṟite èmmel viḻiyāvo,
tiṅkaluṃ ātittiyanum èḻuntāṟ pol,
aṅkaṇ iraṇṭuṃ kòṇṭèṅkal mel nokkutiyel,
èṅkal mel cāpaṃ iḻintelor èṃ pāvāy || 22 ||
23. pāśuram
māri malai muḻaiñcil manni kkiṭantuṟaṅkum,
cīriya ciṅkaṃ aṟivurru ttī viḻittu,
veri mayir pòṅka èppāṭuṃ perntutaṟi,
mūri nimirntu muḻaṅki ppuṟappaṭṭu,
potarumā pole nī pūvaippū vaṇṇā,
un koyil ninṟiṅṅane pontaruli,
koppuṭaiya cīriya ciṅkācanattiruntu,
yāṃ vanta kāriyaṃ ārāyntarulelor èṃ pāvāy || 23 ||
24. pāśuram
anṟivvulakaṃ alantāy aṭi porri,
cènṟaṅku ttèn ilaṅkai cèrrāy tiṟal porri,
pònṟa ccakaṭaṃ utaittāy pukaḻ porri,
kanṟu kuṇilā èṟintāy kaḻal porri,
kunṟu kuṭaiyāy èṭuttāy kuṇaṃ porri,
vènṟu pakai kèṭukkuṃ nin kaiyil vel porri,
ènṟènṟun cevakame etti ppaṟai kòlvān,
inṟu yāṃ vantoṃ iraṅkelor èṃ pāvāy || 24 ||
25. pāśuram
òrutti makanāy ppiṟantu,
or iravil òrutti makanāy òlittu valara,
tarikkilān āki ttān tīṅku ninainta,
karuttai ppiḻaippittu kkañcan vayirril,
nèruppènna ninṟa nèṭumāle,
unnai aruttittu vantoṃ paṟai taruti yākil,
tiruttakka cèlvamuṃ cevakamuṃ yāṃ pāṭi,
varuttamuṃ tīrntu makiḻntelor èṃ pāvāy || 25 ||
26. pāśuram
māle! maṇivaṇṇā! mārkaḻi nīr āṭuvān,
melaiyār cèyvanakal veṇṭuvana keṭṭiyel,
ñālattai èllāṃ naṭuṅka muralvana,
pālanna vaṇṇattun pāñcajanniyame,
polvana caṅkaṅkal poy ppāṭuṭaiyanave,
cāla ppèruṃ paṟaiye pallāṇṭicaippāre,
kola vilakke kòṭiye vitāname,
ālin ilaiyāy! arulelor èṃ pāvāy || 26 ||
27. pāśuram
kūṭārai vèlluṃ cīr kovintā!,
un tannaippāṭi ppaṟai kòṇṭu yāṃ pèṟu cammānam,
nāṭu pukaḻuṃ paricināl nanṟāka,
cūṭakame tol valaiye toṭe cèvi ppūve,
pāṭakame ènṟanaiya pal kalanuṃ yāṃ aṇivom,
āṭai uṭuppoṃ atan pinne pāl coṟu,
mūṭa nèy pèytu muḻaṅkai vaḻivāra,
kūṭi iruntu kulirntelor èṃ pāvāy || 27 ||
28. pāśuram
kaṟavaikal pin cènṟu kānañcerntuṇpom,
aṟivònṟuṃ illāta āykkulattu,
un tannai ppiṟavi pèṟuntanai ppuṇṇiyaṃ yāṃ uṭaiyom,
kuṟai ònṟuṃ illāta kovintā,
un tannoṭuṟavel namakkiṅkòḻikka òḻiyātu,
aṟiyāta pillaikaloṃ anpināl,
un tannai cciṟuper aḻaittanavuṃ cīṟi arulāte,
iṟaivā! nī tārāy paṟai elor èṃ pāvāy || 28 ||
29. pāśuram
cirraṃ ciṟukāle vantunnai ccevittu,
un pòrrāmarai aṭiye porruṃ pòrul kelāy,
pèrraṃ meyttuṇṇuṃ kulattil piṟantu,
nī kurreval èṅkalai kkòllāmal pokātu,
irrai ppaṟai kòlvān anṟu kāṇ kovintā!,
èrraikkuṃ eḻeḻ piṟavikkum,
un tannoṭurrome āvoṃ unakke nāṃ āṭ cèyvom,
marrai naṃ kāmaṅkal mārrelor èṃ pāvāy || 29 ||
30. pāśuram
vaṅka kkaṭal kaṭainta mātavanai kkecavanai,
tiṅkal tirumukattu cceyiḻaiyār cènṟiṟaiñci,
aṅka ppaṟai kòṇṭavārrai,
aṇi putuvai ppaiṅkamala ttaṇ tèriyal paṭṭar pirān kotai cònna,
caṅka ttamiḻ mālai muppatuṃ tappāme,
iṅkipparicuraippār īr iraṇṭu māl varai ttol,
cèṅkaṇ tirumukattu ccèlva ttirumālāl,
èṅkuṃ tiruvarul pèrrinpuṟuvar èṃ pāvāy || 30 ||
āṇṭāl tiruvaṭikale caraṇaṃ pèriyāḻvār tiruvaṭikale caraṇam
🕉️ This is the original Sanskrit rendered in Grantha script.
Pronunciation is identical to the Sanskrit Devanagari version.