📄 Save this Stotram as PDF Click the button to open the Save dialog
How to save: 1 Click "Save as PDF" 2 A dialog opens 3 Choose "Save as PDF" as printer 4 Click Save
𑌪𑌿𑌤𑍃 𑌸𑍍𑌤𑍋𑌤𑍍𑌰𑌂 1 (𑌗𑌰𑍁𑌡 𑌪𑍁𑌰𑌾𑌣𑌮𑍍)
Pitri Stotram 1 (garuda Puranam)
Stotram Grantha
𑌰𑍁𑌚𑌿𑌰𑍁𑌵𑌾𑌚 ।
𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇𑌽𑌹𑌂 𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍 𑌭𑌕𑍍𑌤𑍍𑌯𑌾 𑌯𑍇 𑌵𑌸𑌨𑍍𑌤𑍍𑌯𑌧𑌿𑌦𑍇𑌵𑌤𑌾𑌃 ।
𑌦𑍇𑌵𑍈𑌰𑌪𑌿 𑌹𑌿 𑌤𑌰𑍍𑌪𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍇 𑌯𑍇 𑌶𑍍𑌰𑌾𑌦𑍍𑌧𑍇𑌷𑍁 𑌸𑍍𑌵𑌧𑍋𑌤𑍍𑌤𑌰𑍈𑌃 ॥ 1 ॥
𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇𑌽𑌹𑌂 𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍 𑌸𑍍𑌵𑌰𑍍𑌗𑍇 𑌯𑍇 𑌤𑌰𑍍𑌪𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍇 𑌮𑌹𑌰𑍍𑌷𑌿𑌭𑌿𑌃 ।
𑌶𑍍𑌰𑌾𑌦𑍍𑌧𑍈𑌰𑍍𑌮𑌨𑍋𑌮𑌯𑍈𑌰𑍍𑌭𑌕𑍍𑌤𑍍𑌯𑌾 𑌭𑍁𑌕𑍍𑌤𑌿𑌮𑍁𑌕𑍍𑌤𑌿𑌮𑌭𑍀𑌪𑍍𑌸𑍁𑌭𑌿𑌃 ॥ 2 ॥
𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇𑌽𑌹𑌂 𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍 𑌸𑍍𑌵𑌰𑍍𑌗𑍇 𑌸𑌿𑌦𑍍𑌧𑌾𑌃 𑌸𑌨𑍍𑌤𑌰𑍍𑌪𑌯𑌨𑍍𑌤𑌿 𑌯𑌾𑌨𑍍 ।
𑌶𑍍𑌰𑌾𑌦𑍍𑌧𑍇𑌷𑍁 𑌦𑌿𑌵𑍍𑌯𑍈𑌃 𑌸𑌕𑌲𑍈𑌰𑍁𑌪𑌹𑌾𑌰𑍈𑌰𑌨𑍁𑌤𑍍𑌤𑌮𑍈𑌃 ॥ 3 ॥
𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇𑌽𑌹𑌂 𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍 𑌭𑌕𑍍𑌤𑍍𑌯𑌾 𑌯𑍇𑌽𑌰𑍍𑌚𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍇 𑌗𑍁𑌹𑍍𑌯𑌕𑍈𑌰𑍍𑌦𑌿𑌵𑌿 ।
𑌤𑌨𑍍𑌮𑌯𑌤𑍍𑌵𑍇𑌨 𑌵𑌾𑌞𑍍𑌛𑌦𑍍𑌭𑌿𑌰𑍃𑌦𑍍𑌧𑌿𑌰𑍍𑌯𑌾𑌤𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑌿𑌕𑍀𑌂 𑌪𑌰𑌾𑌮𑍍 ॥ 4 ॥
𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇𑌽𑌹𑌂 𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍 𑌮𑌰𑍍𑌤𑍍𑌯𑍈𑌰𑌰𑍍𑌚𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍇 𑌭𑍁𑌵𑌿 𑌯𑍇 𑌸𑌦𑌾 ।
𑌶𑍍𑌰𑌾𑌦𑍍𑌧𑍇𑌷𑍁 𑌶𑍍𑌰𑌦𑍍𑌧𑌯𑌾𑌭𑍀𑌷𑍍𑌟𑌲𑍋𑌕𑌪𑍁𑌷𑍍𑌟𑌿𑌪𑍍𑌰𑌦𑌾𑌯𑌿𑌨𑌃 ॥ 5 ॥
𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇𑌽𑌹𑌂 𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍 𑌵𑌿𑌪𑍍𑌰𑍈𑌰𑌰𑍍𑌚𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍇 𑌭𑍁𑌵𑌿 𑌯𑍇 𑌸𑌦𑌾 ।
𑌵𑌾𑌞𑍍𑌛𑌿𑌤𑌾𑌭𑍀𑌷𑍍𑌟𑌲𑌾𑌭𑌾𑌯 𑌪𑍍𑌰𑌾𑌜𑌾𑌪𑌤𑍍𑌯𑌪𑍍𑌰𑌦𑌾𑌯𑌿𑌨𑌃 ॥ 6 ॥
𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇𑌽𑌹𑌂 𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍 𑌯𑍇 𑌵𑍈 𑌤𑌰𑍍𑌪𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍇𑌽𑌰𑌣𑍍𑌯𑌵𑌾𑌸𑌿𑌭𑌿𑌃 ।
𑌵𑌨𑍍𑌯𑍈𑌃 𑌶𑍍𑌰𑌾𑌦𑍍𑌧𑍈𑌰𑍍𑌯𑌤𑌾𑌹𑌾𑌰𑍈𑌸𑍍𑌤𑌪𑍋𑌨𑌿𑌰𑍍𑌧𑍂𑌤𑌕𑌲𑍍𑌮𑌷𑍈𑌃 ॥ 7 ॥
𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇𑌽𑌹𑌂 𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍 𑌵𑌿𑌪𑍍𑌰𑍈𑌰𑍍𑌨𑍈𑌷𑍍𑌠𑌿𑌕𑍈𑌰𑍍𑌧𑌰𑍍𑌮𑌚𑌾𑌰𑌿𑌭𑌿𑌃 ।
𑌯𑍇 𑌸𑌂𑌯𑌤𑌾𑌤𑍍𑌮𑌭𑌿𑌰𑍍𑌨𑌿𑌤𑍍𑌯𑌂 𑌸𑌨𑍍𑌤𑌰𑍍𑌪𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍇 𑌸𑌮𑌾𑌧𑌿𑌭𑌿𑌃 ॥ 8 ॥
𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇𑌽𑌹𑌂 𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍 𑌶𑍍𑌰𑌾𑌦𑍍𑌧𑍈 𑌰𑌾𑌜𑌨𑍍𑌯𑌾𑌸𑍍𑌤𑌰𑍍𑌪𑌯𑌨𑍍𑌤𑌿 𑌯𑌾𑌨𑍍 ।
𑌕𑌵𑍍𑌯𑍈𑌰𑌶𑍇𑌷𑍈𑌰𑍍𑌵𑌿𑌧𑌿𑌵𑌲𑍍𑌲𑍋𑌕𑌦𑍍𑌵𑌯𑌫𑌲𑌪𑍍𑌰𑌦𑌾𑌨𑍍 ॥ 9 ॥
𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇𑌽𑌹𑌂 𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍 𑌵𑍈𑌶𑍍𑌯𑍈𑌰𑌰𑍍𑌚𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍇 𑌭𑍁𑌵𑌿 𑌯𑍇 𑌸𑌦𑌾 ।
𑌸𑍍𑌵𑌕𑌰𑍍𑌮𑌾𑌭𑌿𑌰𑌤𑍈𑌰𑍍𑌨𑌿𑌤𑍍𑌯𑌂 𑌪𑍁𑌷𑍍𑌪𑌧𑍂𑌪𑌾𑌨𑍍𑌨𑌵𑌾𑌰𑌿𑌭𑌿𑌃 ॥ 10 ॥
𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇𑌽𑌹𑌂 𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍 𑌶𑍍𑌰𑌾𑌦𑍍𑌧𑍇 𑌶𑍂𑌦𑍍𑌰𑍈𑌰𑌪𑌿 𑌚 𑌭𑌕𑍍𑌤𑌿𑌤𑌃 ।
𑌸𑌨𑍍𑌤𑌰𑍍𑌪𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍇 𑌜𑌗𑌤𑍍𑌕𑍃𑌤𑍍𑌸𑍍𑌨𑌂 𑌨𑌾𑌮𑍍𑌨𑌾 𑌖𑍍𑌯𑌾𑌤𑌾𑌃 𑌸𑍁𑌕𑌾𑌲𑌿𑌨𑌃 ॥ 11 ॥
𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇𑌽𑌹𑌂 𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍 𑌶𑍍𑌰𑌾𑌦𑍍𑌧𑍇 𑌪𑌾𑌤𑌾𑌲𑍇 𑌯𑍇 𑌮𑌹𑌾𑌸𑍁𑌰𑍈𑌃 ।
𑌸𑌨𑍍𑌤𑌰𑍍𑌪𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍇 𑌸𑍁𑌧𑌾𑌹𑌾𑌰𑌾𑌸𑍍𑌤𑍍𑌯𑌕𑍍𑌤𑌦𑌮𑍍𑌭𑌮𑌦𑍈𑌃 𑌸𑌦𑌾 ॥ 12 ॥
𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇𑌽𑌹𑌂 𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍 𑌶𑍍𑌰𑌾𑌦𑍍𑌧𑍈𑌰𑌰𑍍𑌚𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍇 𑌯𑍇 𑌰𑌸𑌾𑌤𑌲𑍇 ।
𑌭𑍋𑌗𑍈𑌰𑌶𑍇𑌷𑍈𑌰𑍍𑌵𑌿𑌧𑌿𑌵𑌨𑍍𑌨𑌾𑌗𑍈𑌃 𑌕𑌾𑌮𑌾𑌨𑌭𑍀𑌪𑍍𑌸𑍁𑌭𑌿𑌃 ॥ 13 ॥
𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇𑌽𑌹𑌂 𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍 𑌶𑍍𑌰𑌾𑌦𑍍𑌧𑍈𑌃 𑌸𑌰𑍍𑌪𑍈𑌃 𑌸𑌨𑍍𑌤𑌰𑍍𑌪𑌿𑌤𑌾𑌨𑍍𑌸𑌦𑌾 ।
𑌤𑌤𑍍𑌰𑍈𑌵 𑌵𑌿𑌧𑌿𑌵𑌨𑍍𑌮𑌨𑍍𑌤𑍍𑌰𑌭𑍋𑌗𑌸𑌮𑍍𑌪𑌤𑍍𑌸𑌮𑌨𑍍𑌵𑌿𑌤𑍈𑌃 ॥ 14 ॥
𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇 𑌨𑌿𑌵𑌸𑌨𑍍𑌤𑌿 𑌸𑌾𑌕𑍍𑌷𑌾-
-𑌦𑍍𑌯𑍇 𑌦𑍇𑌵𑌲𑍋𑌕𑍇𑌽𑌥 𑌮𑌹𑍀𑌤𑌲𑍇 𑌵𑌾 ।
𑌤𑌥𑌾𑌽𑌨𑍍𑌤𑌰𑌿𑌕𑍍𑌷𑍇 𑌚 𑌸𑍁𑌰𑌾𑌰𑌿𑌪𑍂𑌜𑍍𑌯𑌾-
-𑌸𑍍𑌤𑍇 𑌮𑍇 𑌪𑍍𑌰𑌤𑍀𑌚𑍍𑌛𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌮𑌨𑍋𑌪𑌨𑍀𑌤𑌮𑍍 ॥ 15 ॥
𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇 𑌪𑌰𑌮𑌾𑌰𑍍𑌥𑌭𑍂𑌤𑌾
𑌯𑍇 𑌵𑍈 𑌵𑌿𑌮𑌾𑌨𑍇 𑌨𑌿𑌵𑌸𑌨𑍍𑌤𑍍𑌯𑌮𑍂𑌰𑍍𑌤𑌾𑌃 ।
𑌯𑌜𑌨𑍍𑌤𑌿 𑌯𑌾𑌨𑌸𑍍𑌤𑌮𑌲𑍈𑌰𑍍𑌮𑌨𑍋𑌭𑌿-
-𑌰𑍍𑌯𑍋𑌗𑍀𑌶𑍍𑌵𑌰𑌾𑌃 𑌕𑍍𑌲𑍇𑌶𑌵𑌿𑌮𑍁𑌕𑍍𑌤𑌿𑌹𑍇𑌤𑍂𑌨𑍍 ॥ 16 ॥
𑌪𑌿𑌤𑍄𑌨𑍍𑌨𑌮𑌸𑍍𑌯𑍇 𑌦𑌿𑌵𑌿 𑌯𑍇 𑌚 𑌮𑍂𑌰𑍍𑌤𑌾𑌃
𑌸𑍍𑌵𑌧𑌾𑌭𑍁𑌜𑌃 𑌕𑌾𑌮𑍍𑌯𑌫𑌲𑌾𑌭𑌿𑌸𑌨𑍍𑌧𑍗 ।
𑌪𑍍𑌰𑌦𑌾𑌨𑌶𑌕𑍍𑌤𑌾𑌃 𑌸𑌕𑌲𑍇𑌪𑍍𑌸𑌿𑌤𑌾𑌨𑌾𑌂
𑌵𑌿𑌮𑍁𑌕𑍍𑌤𑌿𑌦𑌾 𑌯𑍇𑌽𑌨𑌭𑌿𑌸𑌂𑌹𑌿𑌤𑍇𑌷𑍁 ॥ 17 ॥
𑌤𑍃𑌪𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌤𑍇𑌽𑌸𑍍𑌮𑌿𑌨𑍍𑌪𑌿𑌤𑌰𑌃 𑌸𑌮𑌸𑍍𑌤𑌾
𑌇𑌚𑍍𑌛𑌾𑌵𑌤𑌾𑌂 𑌯𑍇 𑌪𑍍𑌰𑌦𑌿𑌶𑌨𑍍𑌤𑌿 𑌕𑌾𑌮𑌾𑌨𑍍 ।
𑌸𑍁𑌰𑌤𑍍𑌵𑌮𑌿𑌨𑍍𑌦𑍍𑌰𑌤𑍍𑌵𑌮𑌿𑌤𑍋𑌽𑌧𑌿𑌕𑌂 𑌵𑌾
𑌗𑌜𑌾𑌶𑍍𑌵𑌰𑌤𑍍𑌨𑌾𑌨𑌿 𑌮𑌹𑌾𑌗𑍃𑌹𑌾𑌣𑌿 ॥ 18 ॥
𑌸𑍋𑌮𑌸𑍍𑌯 𑌯𑍇 𑌰𑌶𑍍𑌮𑌿𑌷𑍁 𑌯𑍇𑌽𑌰𑍍𑌕𑌬𑌿𑌮𑍍𑌬𑍇
𑌶𑍁𑌕𑍍𑌲𑍇 𑌵𑌿𑌮𑌾𑌨𑍇 𑌚 𑌸𑌦𑌾 𑌵𑌸𑌨𑍍𑌤𑌿 ।
𑌤𑍃𑌪𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌤𑍇𑌽𑌸𑍍𑌮𑌿𑌨𑍍𑌪𑌿𑌤𑌰𑍋𑌽𑌨𑍍𑌨𑌤𑍋𑌯𑍈-
-𑌰𑍍𑌗𑌨𑍍𑌧𑌾𑌦𑌿𑌨𑌾 𑌪𑍁𑌷𑍍𑌟𑌿𑌮𑌿𑌤𑍋 𑌵𑍍𑌰𑌜𑌨𑍍𑌤𑍁 ॥ 19 ॥
𑌯𑍇𑌷𑌾𑌂 𑌹𑍁𑌤𑍇𑌽𑌗𑍍𑌨𑍗 𑌹𑌵𑌿𑌷𑌾 𑌚 𑌤𑍃𑌪𑍍𑌤𑌿-
-𑌰𑍍𑌯𑍇 𑌭𑍁𑌞𑍍𑌜𑌤𑍇 𑌵𑌿𑌪𑍍𑌰𑌶𑌰𑍀𑌰𑌸𑌂𑌸𑍍𑌥𑌾𑌃 ।
𑌯𑍇 𑌪𑌿𑌣𑍍𑌡𑌦𑌾𑌨𑍇𑌨 𑌮𑍁𑌦𑌂 𑌪𑍍𑌰𑌯𑌾𑌨𑍍𑌤𑌿
𑌤𑍃𑌪𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌤𑍇𑌽𑌸𑍍𑌮𑌿𑌨𑍍𑌪𑌿𑌤𑌰𑍋𑌽𑌨𑍍𑌨𑌤𑍋𑌯𑍈𑌃 ॥ 20 ॥
𑌯𑍇 𑌖𑌡𑍍𑌗𑌮𑌾𑌂𑌸𑍇𑌨 𑌸𑍁𑌰𑍈𑌰𑌭𑍀𑌷𑍍𑌟𑍈𑌃
𑌕𑍃𑌷𑍍𑌣𑍈𑌸𑍍𑌤𑌿𑌲𑍈𑌰𑍍𑌦𑌿𑌵𑍍𑌯 𑌮𑌨𑍋𑌹𑌰𑍈𑌶𑍍𑌚 ।
𑌕𑌾𑌲𑍇𑌨 𑌶𑌾𑌕𑍇𑌨 𑌮𑌹𑌰𑍍𑌷𑌿𑌵𑌰𑍍𑌯𑍈𑌃
𑌸𑌮𑍍𑌪𑍍𑌰𑍀𑌣𑌿𑌤𑌾𑌸𑍍𑌤𑍇 𑌮𑍁𑌦𑌮𑌤𑍍𑌰 𑌯𑌾𑌨𑍍𑌤𑍁 ॥ 21 ॥
𑌕𑌵𑍍𑌯𑌾𑌨𑍍𑌯𑌶𑍇𑌷𑌾𑌣𑌿 𑌚 𑌯𑌾𑌨𑍍𑌯𑌭𑍀𑌷𑍍𑌟𑌾-
-𑌨𑍍𑌯𑌤𑍀𑌵 𑌤𑍇𑌷𑌾𑌂 𑌮𑌮 𑌪𑍂𑌜𑌿𑌤𑌾𑌨𑌾𑌮𑍍 ।
𑌤𑍇𑌷𑌾𑌞𑍍𑌚 𑌸𑌾𑌨𑍍𑌨𑌿𑌧𑍍𑌯𑌮𑌿𑌹𑌾𑌸𑍍𑌤𑍁 𑌪𑍁𑌷𑍍𑌪-
-𑌗𑌨𑍍𑌧𑌾𑌮𑍍𑌬𑍁𑌭𑍋𑌜𑍍𑌯𑍇𑌷𑍁 𑌮𑌯𑌾 𑌕𑍃𑌤𑍇𑌷𑍁 ॥ 22 ॥
𑌦𑌿𑌨𑍇 𑌦𑌿𑌨𑍇 𑌯𑍇 𑌪𑍍𑌰𑌤𑌿𑌗𑍃𑌹𑍍𑌣𑌤𑍇𑌽𑌰𑍍𑌚𑌾𑌂
𑌮𑌾𑌸𑌾𑌨𑍍𑌤𑌪𑍂𑌜𑍍𑌯𑌾 𑌭𑍁𑌵𑌿 𑌯𑍇𑌽𑌷𑍍𑌟𑌕𑌾𑌸𑍁 ।
𑌯𑍇 𑌵𑌤𑍍𑌸𑌰𑌾𑌨𑍍𑌤𑍇𑌽𑌭𑍍𑌯𑍁𑌦𑌯𑍇 𑌚 𑌪𑍂𑌜𑍍𑌯𑌾𑌃
𑌪𑍍𑌰𑌯𑌾𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌤𑍇 𑌮𑍇 𑌪𑌿𑌤𑌰𑍋𑌽𑌤𑍍𑌰 𑌤𑍁𑌷𑍍𑌟𑌿𑌮𑍍 ॥ 23 ॥
𑌪𑍂𑌜𑍍𑌯𑌾 𑌦𑍍𑌵𑌿𑌜𑌾𑌨𑌾𑌂 𑌕𑍁𑌮𑍁𑌦𑍇𑌨𑍍𑌦𑍁𑌭𑌾𑌸𑍋
𑌯𑍇 𑌕𑍍𑌷𑌤𑍍𑌰𑌿𑌯𑌾𑌣𑌾𑌂 𑌜𑍍𑌵𑌲𑌨𑌾𑌰𑍍𑌕𑌵𑌰𑍍𑌣𑌾𑌃 ।
𑌤𑌥𑌾 𑌵𑌿𑌶𑌾𑌂 𑌯𑍇 𑌕𑌨𑌕𑌾𑌵𑌦𑌾𑌤𑌾
𑌨𑍀𑌲𑍀𑌪𑍍𑌰𑌭𑌾𑌃 𑌶𑍂𑌦𑍍𑌰𑌜𑌨𑌸𑍍𑌯 𑌯𑍇 𑌚 ॥ 24 ॥
𑌤𑍇𑌽𑌸𑍍𑌮𑌿𑌨𑍍𑌸𑌮𑌸𑍍𑌤𑌾 𑌮𑌮 𑌪𑍁𑌷𑍍𑌪𑌗𑌨𑍍𑌧-
-𑌧𑍂𑌪𑌾𑌮𑍍𑌬𑍁𑌭𑍋𑌜𑍍𑌯𑌾𑌦𑌿𑌨𑌿𑌵𑍇𑌦𑌨𑍇𑌨 ।
𑌤𑌥𑌾𑌽𑌗𑍍𑌨𑌿𑌹𑍋𑌮𑍇𑌨 𑌚 𑌯𑌾𑌨𑍍𑌤𑌿 𑌤𑍃𑌪𑍍𑌤𑌿𑌂
𑌸𑌦𑌾 𑌪𑌿𑌤𑍃𑌭𑍍𑌯𑌃 𑌪𑍍𑌰𑌣𑌤𑍋𑌽𑌸𑍍𑌮𑌿 𑌤𑍇𑌭𑍍𑌯𑌃 ॥ 25 ॥
𑌯𑍇 𑌦𑍇𑌵𑌪𑍂𑌰𑍍𑌵𑌾𑌣𑍍𑌯𑌭𑌿𑌤𑍃𑌪𑍍𑌤𑌿𑌹𑍇𑌤𑍋-
-𑌰𑌶𑍍𑌨𑌨𑍍𑌤𑌿 𑌕𑌵𑍍𑌯𑌾𑌨𑌿 𑌶𑍁𑌭𑌾𑌹𑍃𑌤𑌾𑌨𑌿 ।
𑌤𑍃𑌪𑍍𑌤𑌾𑌶𑍍𑌚 𑌯𑍇 𑌭𑍂𑌤𑌿𑌸𑍃𑌜𑍋 𑌭𑌵𑌨𑍍𑌤𑌿
𑌤𑍃𑌪𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌤𑍇𑌽𑌸𑍍𑌮𑌿𑌨𑍍𑌪𑍍𑌰𑌣𑌤𑍋𑌽𑌸𑍍𑌮𑌿 𑌤𑍇𑌭𑍍𑌯𑌃 ॥ 26 ॥
𑌰𑌕𑍍𑌷𑌾𑌂𑌸𑌿 𑌭𑍂𑌤𑌾𑌨𑍍𑌯𑌸𑍁𑌰𑌾𑌂𑌸𑍍𑌤𑌥𑍋𑌗𑍍𑌰𑌾-
-𑌨𑍍𑌨𑌿𑌰𑍍𑌨𑌾𑌶𑌯𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌤𑍍𑌵𑌶𑌿𑌵𑌂 𑌪𑍍𑌰𑌜𑌾𑌨𑌾𑌮𑍍 ।
𑌆𑌦𑍍𑌯𑌾𑌃 𑌸𑍁𑌰𑌾𑌣𑌾𑌮𑌮𑌰𑍇𑌶𑌪𑍂𑌜𑍍𑌯𑌾-
-𑌸𑍍𑌤𑍃𑌪𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌤𑍇𑌽𑌸𑍍𑌮𑌿𑌨𑍍𑌪𑍍𑌰𑌣𑌤𑍋𑌽𑌸𑍍𑌮𑌿𑌤𑍇𑌭𑍍𑌯𑌃 ॥ 27 ॥
𑌅𑌗𑍍𑌨𑌿𑌸𑍍𑌵𑌾𑌤𑍍𑌤𑌾 𑌬𑌰𑍍𑌹𑌿𑌷𑌦 𑌆𑌜𑍍𑌯𑌪𑌾𑌃 𑌸𑍋𑌮𑌪𑌾𑌸𑍍𑌤𑌥𑌾 ।
𑌵𑍍𑌰𑌜𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌤𑍃𑌪𑍍𑌤𑌿𑌂 𑌶𑍍𑌰𑌾𑌦𑍍𑌧𑍇𑌽𑌸𑍍𑌮𑌿𑌨𑍍𑌪𑌿𑌤𑌰𑌸𑍍𑌤𑌰𑍍𑌪𑌿𑌤𑌾 𑌮𑌯𑌾 ॥ 28 ॥
𑌅𑌗𑍍𑌨𑌿𑌸𑍍𑌵𑌾𑌤𑍍𑌤𑌾𑌃 𑌪𑌿𑌤𑍃𑌗𑌣𑌾𑌃 𑌪𑍍𑌰𑌾𑌚𑍀𑌂 𑌰𑌕𑍍𑌷𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌮𑍇 𑌦𑌿𑌶𑌮𑍍 ।
𑌤𑌥𑌾 𑌬𑌰𑍍𑌹𑌿𑌷𑌦𑌃 𑌪𑌾𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌯𑌾𑌮𑍍𑌯𑌾𑌂 𑌮𑍇 𑌪𑌿𑌤𑌰𑌃 𑌸𑌦𑌾 ।
𑌪𑍍𑌰𑌤𑍀𑌚𑍀𑌮𑌾𑌜𑍍𑌯𑌪𑌾𑌸𑍍𑌤𑌦𑍍𑌵𑌦𑍁𑌦𑍀𑌚𑍀𑌮𑌪𑌿 𑌸𑍋𑌮𑌪𑌾𑌃 ॥ 29 ॥
𑌰𑌕𑍍𑌷𑍋𑌭𑍂𑌤𑌪𑌿𑌶𑌾𑌚𑍇𑌭𑍍𑌯𑌸𑍍𑌤𑌥𑍈𑌵𑌾𑌸𑍁𑌰𑌦𑍋𑌷𑌤𑌃 ।
𑌸𑌰𑍍𑌵𑌤𑌃 𑌪𑌿𑌤𑌰𑍋 𑌰𑌕𑍍𑌷𑌾𑌂 𑌕𑍁𑌰𑍍𑌵𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌮𑌮 𑌨𑌿𑌤𑍍𑌯𑌶𑌃 ॥ 30 ॥
𑌵𑌿𑌶𑍍𑌵𑍋 𑌵𑌿𑌶𑍍𑌵𑌭𑍁𑌗𑌾𑌰𑌾𑌧𑍍𑌯𑍋 𑌧𑌰𑍍𑌮𑍋 𑌧𑌨𑍍𑌯𑌃 𑌶𑍁𑌭𑌾𑌨𑌨𑌃 ।
𑌭𑍂𑌤𑌿𑌦𑍋 𑌭𑍂𑌤𑌿𑌕𑍃𑌦𑍍𑌭𑍂𑌤𑌿𑌃 𑌪𑌿𑌤𑍄𑌣𑌾𑌂 𑌯𑍇 𑌗𑌣𑌾 𑌨𑌵 ॥ 31 ॥
𑌕𑌲𑍍𑌯𑌾𑌣𑌃 𑌕𑌲𑍍𑌯𑌦𑌃 𑌕𑌰𑍍𑌤𑌾 𑌕𑌲𑍍𑌯𑌃 𑌕𑌲𑍍𑌯𑌤𑌰𑌾𑌶𑍍𑌰𑌯𑌃 ।
𑌕𑌲𑍍𑌯𑌤𑌾𑌹𑍇𑌤𑍁𑌰𑌨𑌘𑌃 𑌷𑌡𑌿𑌮𑍇 𑌤𑍇 𑌗𑌣𑌾𑌃 𑌸𑍍𑌮𑍃𑌤𑌾𑌃 ॥ 32 ॥
𑌵𑌰𑍋 𑌵𑌰𑍇𑌣𑍍𑌯𑍋 𑌵𑌰𑌦𑌸𑍍𑌤𑍁𑌷𑍍𑌟𑌿𑌦𑌃 𑌪𑍁𑌷𑍍𑌟𑌿𑌦𑌸𑍍𑌤𑌥𑌾 ।
𑌵𑌿𑌶𑍍𑌵𑌪𑌾𑌤𑌾 𑌤𑌥𑌾 𑌧𑌾𑌤𑌾 𑌸𑌪𑍍𑌤𑍈𑌤𑍇 𑌚 𑌗𑌣𑌾𑌃 𑌸𑍍𑌮𑍃𑌤𑌾𑌃 ॥ 33 ॥
𑌮𑌹𑌾𑌨𑍍𑌮𑌹𑌾𑌤𑍍𑌮𑌾 𑌮𑌹𑌿𑌤𑍋 𑌮𑌹𑌿𑌮𑌾𑌵𑌾𑌨𑍍𑌮𑌹𑌾𑌬𑌲𑌃 ।
𑌗𑌣𑌾𑌃 𑌪𑌞𑍍𑌚 𑌤𑌥𑍈𑌵𑍈𑌤𑍇 𑌪𑌿𑌤𑍄𑌣𑌾𑌂 𑌪𑌾𑌪𑌨𑌾𑌶𑌨𑌾𑌃 ॥ 34 ॥
𑌸𑍁𑌖𑌦𑍋 𑌧𑌨𑌦𑌶𑍍𑌚𑌾𑌨𑍍𑌯𑍋 𑌧𑌰𑍍𑌮𑌦𑍋𑌽𑌨𑍍𑌯𑌶𑍍𑌚 𑌭𑍂𑌤𑌿𑌦𑌃 ।
𑌪𑌿𑌤𑍄𑌣𑌾𑌂 𑌕𑌥𑍍𑌯𑌤𑍇 𑌚𑍈𑌵 𑌤𑌥𑌾 𑌗𑌣𑌚𑌤𑍁𑌷𑍍𑌟𑌯𑌮𑍍 ॥ 35 ॥
𑌏𑌕𑌤𑍍𑌰𑌿𑌂𑌶𑌤𑍍𑌪𑌿𑌤𑍃𑌗𑌣𑌾 𑌯𑍈𑌰𑍍𑌵𑍍𑌯𑌾𑌪𑍍𑌤𑌮𑌖𑌿𑌲𑌂 𑌜𑌗𑌤𑍍 ।
𑌤 𑌏𑌵𑌾𑌤𑍍𑌰 𑌪𑌿𑌤𑍃𑌗𑌣𑌾𑌸𑍍𑌤𑍁𑌷𑍍𑌯𑌨𑍍𑌤𑍁 𑌚 𑌮𑌦𑌾𑌹𑌿𑌤𑌮𑍍 ॥ 36 ॥
𑌇𑌤𑌿 𑌶𑍍𑌰𑍀 𑌗𑌰𑍁𑌡𑌪𑍁𑌰𑌾𑌣𑍇 𑌊𑌨𑌨𑌵𑌤𑌿𑌤𑌮𑍋𑌽𑌧𑍍𑌯𑌾𑌯𑍇 𑌰𑍁𑌚𑌿𑌕𑍃𑌤 𑌪𑌿𑌤𑍃 𑌸𑍍𑌤𑍋𑌤𑍍𑌰𑌮𑍍 ।
Roman (IAST) Transliteration
ruciruvāca |
namasye'haṃ pitṝn bhaktyā ye vasantyadhidevatāḥ |
devairapi hi tarpyante ye śrāddheṣu svadhottaraiḥ || 1 ||
namasye'haṃ pitṝn svarge ye tarpyante maharṣibhiḥ |
śrāddhairmanomayairbhaktyā bhuktimuktimabhīpsubhiḥ || 2 ||
namasye'haṃ pitṝn svarge siddhāḥ santarpayanti yān |
śrāddheṣu divyaiḥ sakalairupahārairanuttamaiḥ || 3 ||
namasye'haṃ pitṝn bhaktyā ye'rcyante guhyakairdivi |
tanmayatvena vāñchadbhirṛddhiryātyantikīṃ parām || 4 ||
namasye'haṃ pitṝn martyairarcyante bhuvi ye sadā |
śrāddheṣu śraddhayābhīṣṭalokapuṣṭipradāyinaḥ || 5 ||
namasye'haṃ pitṝn viprairarcyante bhuvi ye sadā |
vāñchitābhīṣṭalābhāya prājāpatyapradāyinaḥ || 6 ||
namasye'haṃ pitṝn ye vai tarpyante'raṇyavāsibhiḥ |
vanyaiḥ śrāddhairyatāhāraistaponirdhūtakalmaṣaiḥ || 7 ||
namasye'haṃ pitṝn viprairnaiṣṭhikairdharmacāribhiḥ |
ye saṃyatātmabhirnityaṃ santarpyante samādhibhiḥ || 8 ||
namasye'haṃ pitṝn śrāddhai rājanyāstarpayanti yān |
kavyairaśeṣairvidhivallokadvayaphalapradān || 9 ||
namasye'haṃ pitṝn vaiśyairarcyante bhuvi ye sadā |
svakarmābhiratairnityaṃ puṣpadhūpānnavāribhiḥ || 10 ||
namasye'haṃ pitṝn śrāddhe śūdrairapi ca bhaktitaḥ |
santarpyante jagatkṛtsnaṃ nāmnā khyātāḥ sukālinaḥ || 11 ||
namasye'haṃ pitṝn śrāddhe pātāle ye mahāsuraiḥ |
santarpyante sudhāhārāstyaktadambhamadaiḥ sadā || 12 ||
namasye'haṃ pitṝn śrāddhairarcyante ye rasātale |
bhogairaśeṣairvidhivannāgaiḥ kāmānabhīpsubhiḥ || 13 ||
namasye'haṃ pitṝn śrāddhaiḥ sarpaiḥ santarpitānsadā |
tatraiva vidhivanmantrabhogasampatsamanvitaiḥ || 14 ||
pitṝnnamasye nivasanti sākṣā-
-dye devaloke'tha mahītale vā |
tathā'ntarikṣe ca surāripūjyā-
-ste me pratīcchantu manopanītam || 15 ||
pitṝnnamasye paramārthabhūtā
ye vai vimāne nivasantyamūrtāḥ |
yajanti yānastamalairmanobhi-
-ryogīśvarāḥ kleśavimuktihetūn || 16 ||
pitṝnnamasye divi ye ca mūrtāḥ
svadhābhujaḥ kāmyaphalābhisandhau |
pradānaśaktāḥ sakalepsitānāṃ
vimuktidā ye'nabhisaṃhiteṣu || 17 ||
tṛpyantu te'sminpitaraḥ samastā
icchāvatāṃ ye pradiśanti kāmān |
suratvamindratvamito'dhikaṃ vā
gajāśvaratnāni mahāgṛhāṇi || 18 ||
somasya ye raśmiṣu ye'rkabimbe
śukle vimāne ca sadā vasanti |
tṛpyantu te'sminpitaro'nnatoyai-
-rgandhādinā puṣṭimito vrajantu || 19 ||
yeṣāṃ hute'gnau haviṣā ca tṛpti-
-rye bhuñjate vipraśarīrasaṃsthāḥ |
ye piṇḍadānena mudaṃ prayānti
tṛpyantu te'sminpitaro'nnatoyaiḥ || 20 ||
ye khaḍgamāṃsena surairabhīṣṭaiḥ
kṛṣṇaistilairdivya manoharaiśca |
kālena śākena maharṣivaryaiḥ
samprīṇitāste mudamatra yāntu || 21 ||
kavyānyaśeṣāṇi ca yānyabhīṣṭā-
-nyatīva teṣāṃ mama pūjitānām |
teṣāñca sānnidhyamihāstu puṣpa-
-gandhāmbubhojyeṣu mayā kṛteṣu || 22 ||
dine dine ye pratigṛhṇate'rcāṃ
māsāntapūjyā bhuvi ye'ṣṭakāsu |
ye vatsarānte'bhyudaye ca pūjyāḥ
prayāntu te me pitaro'tra tuṣṭim || 23 ||
pūjyā dvijānāṃ kumudendubhāso
ye kṣatriyāṇāṃ jvalanārkavarṇāḥ |
tathā viśāṃ ye kanakāvadātā
nīlīprabhāḥ śūdrajanasya ye ca || 24 ||
te'sminsamastā mama puṣpagandha-
-dhūpāmbubhojyādinivedanena |
tathā'gnihomena ca yānti tṛptiṃ
sadā pitṛbhyaḥ praṇato'smi tebhyaḥ || 25 ||
ye devapūrvāṇyabhitṛptiheto-
-raśnanti kavyāni śubhāhṛtāni |
tṛptāśca ye bhūtisṛjo bhavanti
tṛpyantu te'sminpraṇato'smi tebhyaḥ || 26 ||
rakṣāṃsi bhūtānyasurāṃstathogrā-
-nnirnāśayantu tvaśivaṃ prajānām |
ādyāḥ surāṇāmamareśapūjyā-
-stṛpyantu te'sminpraṇato'smitebhyaḥ || 27 ||
agnisvāttā barhiṣada ājyapāḥ somapāstathā |
vrajantu tṛptiṃ śrāddhe'sminpitarastarpitā mayā || 28 ||
agnisvāttāḥ pitṛgaṇāḥ prācīṃ rakṣantu me diśam |
tathā barhiṣadaḥ pāntu yāmyāṃ me pitaraḥ sadā |
pratīcīmājyapāstadvadudīcīmapi somapāḥ || 29 ||
rakṣobhūtapiśācebhyastathaivāsuradoṣataḥ |
sarvataḥ pitaro rakṣāṃ kurvantu mama nityaśaḥ || 30 ||
viśvo viśvabhugārādhyo dharmo dhanyaḥ śubhānanaḥ |
bhūtido bhūtikṛdbhūtiḥ pitṝṇāṃ ye gaṇā nava || 31 ||
kalyāṇaḥ kalyadaḥ kartā kalyaḥ kalyatarāśrayaḥ |
kalyatāheturanaghaḥ ṣaḍime te gaṇāḥ smṛtāḥ || 32 ||
varo vareṇyo varadastuṣṭidaḥ puṣṭidastathā |
viśvapātā tathā dhātā saptaite ca gaṇāḥ smṛtāḥ || 33 ||
mahānmahātmā mahito mahimāvānmahābalaḥ |
gaṇāḥ pañca tathaivaite pitṝṇāṃ pāpanāśanāḥ || 34 ||
sukhado dhanadaścānyo dharmado'nyaśca bhūtidaḥ |
pitṝṇāṃ kathyate caiva tathā gaṇacatuṣṭayam || 35 ||
ekatriṃśatpitṛgaṇā yairvyāptamakhilaṃ jagat |
ta evātra pitṛgaṇāstuṣyantu ca madāhitam || 36 ||
iti śrī garuḍapurāṇe ūnanavatitamo'dhyāye rucikṛta pitṛ stotram |